Clinical Manifestations in Patients with Acute Myocarditis
Okeke, Kingsley Arinze |
Recenzentas / Reviewer |
Aim. The aim of the study was to evaluate the clinical and instrumental findings in patients with acute myocarditis and its relation in different forms of the disease.
Objectives. To gather comprehensive data on patients diagnosed with acute myocarditis, including their clinical manifestations. To categorize and analyse the diverse clinical manifestations observed in acute myocarditis patients, considering symptoms, laboratory findings, imaging results, and cardiac function assessments. To evaluate differences in clinical expressions, laboratory and instrumental findings in patients with ST elevation and non-ST elevation in acute myocarditis. To find relationships between clinical, laboratory and instrumental findings in patients with acute myocarditis.
Methods. This is a retrospective observational study, conducted in LSMUL KK Cardiology department from September 2023 until April 2024. Clinical records of 32 AM patients were evaluated. The patients were divided into two main groups: patients with ST elevation myocarditis (STEM) and patients with no ST elevation myocarditis (NSTEM). The groups were assessed by demographic, clinical, laboratory, echocardiographic and magnetic resonance imaging data. Statystical analysis was performed using IBM SPSS Statistics 26". Participants. AM patients treated in LSMUL KK Cardiology department from Jan-2022 until Dec-2023.
Results. The study revealed a male predominance of 81.3%, with an average age of 32.34 (±7.974) years. A significant difference was found between gender and myocarditis groups with STEM having more males (p = 0.038). Positive and negative correlations between variables were observed with leukocytes and monocytes exhibiting the most prominent positive relationship (r = 0.664, p= 0.000003). Higher troponin values correlated with increased C-reactive protein levels at admission (CRP 1), elevated BNP levels indicating left ventricular dysfunction, and decreased left ventricular ejection fraction assessed by both echocardiography and MRI (p=0.019, 0.004, 0.046, 0.008 respectively). Furthermore, heart rate, C-reactive protein levels at discharge (CRP 2), and platelet were higher in STEM group (p = 0.043, p = 0.045, and p = 0.033, respectively). There was significant reduction in CRP 2 compared to CRP 1 (p = 0.001), as well as troponin levels (p = 0.001).
Conclusions. This study examined clinical and instrumental findings in acute myocarditis patients, revealing a male predominance in STEM and associations between gender and myocarditis types. While no significant imaging differences were found between ST elevation and non-ST elevation myocarditis, notable correlations were observed between biomarkers and clinical parameters. Troponin levels showed potential prognostic value, alongside significant associations with C-reactive protein and brain natriuretic peptide levels. Differences in heart rate, CRP at discharge, and platelet counts suggest physiological distinctions between myocarditis groups, with implications for treatment strategies.
Tikslas. Tyrimo tikslas – įvertinti pacientų klinikinius ir instrumentinius duomenis sergant ūminiu miokarditu ir jo ryšiu su įvairiomis ligos formomis. Tikslai. Surinkti išsamius duomenis apie pacientus, kuriems diagnozuotas ūminis miokarditas, įskaitant jų klinikines apraiškas. Suskirstyti ir analizuoti įvairias klinikines apraiškas, pastebėtas pacientams, sergantiems ūminiu miokarditu, atsižvelgiant į simptomus, laboratorinius duomenis, vaizdo gavimo rezultatus ir širdies funkcijos vertinimą. Įvertinti klinikinių raiškų, laboratorinių ir instrumentinių radinių skirtumus pacientams, kuriems yra ST pakilimas ir ST pakilimas be ūminio miokardito. Rasti ryšius tarp klinikinių, laboratorinių ir instrumentinių tyrimų pacientams, sergantiems ūminiu miokarditu. Metodai. Tai retrospektyvinis stebėjimo tyrimas, atliktas LSMUL KK Kardiologijos skyriuje nuo 2023 m. rugsėjo mėn. iki 2024 m. balandžio mėn. Įvertinti 32 AM pacientų klinikiniai duomenys. Pacientai buvo suskirstyti į dvi pagrindines grupes: pacientus, sergančius miokarditu su ST pakilimu (STEM) ir pacientus, kuriems nėra ST pakilimo miokarditu (NSTEM). Grupės buvo vertinamos pagal demografinius, klinikinius, laboratorinius, echokardiografinius ir magnetinio rezonanso duomenis. Statistinė analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 26". Dalyviai. AM pacientai, gydyti LSMUL KK Kardiologijos skyriuje nuo 2022 m. sausio iki 2023 m. gruodžio mėn.
Rezultatai. Tyrimas atskleidė, kad vyrų vyrauja 81,3 proc., o vidutinis amžius – 32,34 (±7,974) metų. Nustatytas reikšmingas skirtumas tarp lyties ir miokardito grupių, kuriose STEM buvo daugiau vyrų (p = 0,038). Teigiama ir neigiama koreliacija tarp kintamųjų buvo pastebėta, kai leukocitai ir monocitai parodė ryškiausią teigiamą ryšį (r = 0,664, p = 0,000003). Didesnės troponino vertės koreliavo su padidėjusiu C reaktyviojo baltymo kiekiu priėmimo metu (CRP 1), padidėjusiu BNP kiekiu, rodančiu kairiojo skilvelio disfunkciją, ir sumažėjusia kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija, įvertinta tiek echokardiografija, tiek MRT (atitinkamai p=0,019, 0,004, 0,046, 0). . Be to, širdies susitraukimų dažnis, C reaktyvaus baltymo lygis iškrovimo metu (CRP 2) ir trombocitų kiekis buvo didesnis STEM grupėje (atitinkamai p = 0,043, p = 0,045 ir p = 0,033). Žymiai sumažėjo CRP 2 lyginant su CRP 1 (p = 0,001), taip pat troponino kiekis (p = 0,001).
Išvados. Šiame tyrime buvo nagrinėjami klinikiniai ir instrumentiniai ūminiu miokarditu sergančių pacientų radiniai, atskleidžiantys vyrų dominavimą STEM ir sąsajas tarp lyties ir miokardito tipų. Nors reikšmingų vaizdo skirtumų tarp ST pakilimo ir be ST pakilimo miokardito nenustatyta, pastebėta reikšminga koreliacija tarp biomarkerių ir klinikinių parametrų. Troponino lygis parodė galimą prognostinę vertę, kartu su reikšmingomis sąsajomis su C reaktyvaus baltymo ir smegenų natriuretinio peptido lygiais. Širdies susitraukimų dažnio, CRP iškrovimo metu ir trombocitų skaičiaus skirtumai rodo fiziologinius miokardito grupių skirtumus, turinčius įtakos gydymo strategijoms.