Veiksniai, darantys įtaką maisto papildų pasirinkimui

Abstract

Darbo tikslas: Išanalizuoti ir apibendrinti veiksnius, darančius įtaką gyventojams renkantis maisto papildus. Darbo uždaviniai: 1) nustatyti ir įvertinti maisto papildų vartojimo dažnumą ir priežastis, vartojamų maisto papildų rūšis, papildų įsigijimo vietą. 2) nustatyti ir įvertinti gyventojų požiūrį ir žinias apie maisto papildus, būtinumą juos vartoti, vartojimo efektyvumą, prieinamumą. 3) nustatyti pagrindinius informacijos apie maisto papildus gavimo šaltinius. Darbo metodika: Darbo pradžioje buvo išsikelti tikslai bei uždaviniai ir pasirinkti tyrimui atlikti reikalingi metodai. Vykdyta teorinė apžvalga – mokslinės literatūros ir atliktų tyrimų analizė bei interpretavimas. Empirinis tyrimas – atlikta gyventojų apklausa anketavimo būdu 2015–2016 m. ir gautų rezultatų analizė. Klausimyną sudarė 18 klausimų. Iš viso tyrime apklausta 462 vyresnių, nei 18 metų Lietuvos gyventojų, jų atsakomumas siekė 83,12 proc. Rezultatai: Tyrimo metu išsiaiškinta, kad net 72,66 proc. respondentų vartoja maisto papildus. Vyrai dažniau vartoja maisto papildus imunitetui (32,7 proc.) ir sportui (30,6 proc.), moterys dažniau renkasi papildus imunitetui (44,8 proc.) ir odai, plaukams bei nagams (37,4 proc.). Dažniausiai maisto papildai yra vartojami 2-3 mėnesius per metus – 30,99 proc. apklaustųjų. Daugiausia respondentų – 42,7 proc. – maisto papildus vartoti paskatino vaistininkas. Su maisto papildų reklama susiduria 93,49 proc. apklausos dalyvių, bet reklama turi įtakos renkantis maisto papildus tik 22,66 proc. respondentų. miestiečiai maisto papildus vartoja dažniau už miestelyje ar kaime gyvenančius asmenis (76,6 proc.). Daugiausia maisto papildus vartoja aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai (79,84 proc.) ir uždirbantys 600–1000 eurų per mėnesį (72,66 proc.). Dažniausiai gyventojai vartoti maisto papildus yra paskatinti vaistininko (42,7 proc.), taip pat dauguma gyventojų maisto papildus yra linkę įsigyti vaistinėje (73,7 proc.). Išvados: 1) Nustatyta, kad daugumai tyrime dalyvavusių gyventojų maisto papildai yra prieinami, nes juos vartoja 72,66 proc. apklaustųjų. Dažniausiai maisto papildai įsigyjami vaistinėje – 73,7 proc. 2) Išsiaiškinta, kad dažniausiai gyventojai maisto papildus vartoja 2–3 mėnesius per metus – 30.99 proc. respondentų (p < 0,05). 3) Pastebėta, kad maisto papildų pasirinkimas priklauso nuo lyties. Moterys maisto papildus dažniausiai rinkosi imuniteto stiprinimui (44,8 proc. p < 0,05) ir odai, plaukams bei nagams (37,4 proc. p < 0,05). Vyrai maisto papildus dažniausiai rinkosi imunitetui stiprinti (32,7 proc. p < 0,05) ir sportui (30,6 proc. p < 0,05). 4) Išsiaiškinta, kad gyventojai maisto papildus vertina palankiai, nes tik kas dešimtas apklaustasis abejoja jų veiksmingumu (10,9 proc.). Dažniausiai gyventojus maisto papildus vartoti paskatina vaistininkas (42,7 proc.), šeimos nariai (26,8 proc.) ir gydytojas (26 proc.). 5) Nustatyta, kad reklama yra neinformatyvi. Joje informacijos trūksta 61,3 proc. respondentų, nors su ja susiduria 93,49 proc. visų apklaustųjų. Beveik pusė gyventojų (48,1 proc.) informacijos apie maisto papildus ieško internete. 6) Tyrimas atskleidė, kad maisto papildų vartojimas priklauso nuo demografinių ir socialinių veiksnių – dažniausiai vartoja respondentai gyvenantys mieste (76,60 proc. p < 0,05), aukštąjį išsilavinimą turintys apklaustieji (79,84 proc. p < 0,05), 600–1000 eurų per mėnesį uždirbantys apklausos dalyviai (84,69 proc. p < 0,05).