Laisvų amino rūgščių nustatymas augalinėje žaliavoje dujų chromatografijos metodu
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Mato Gaivenio magistro baigiamojo darbo vadovas prof. Dr. Liudas Ivanauskas; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Analizinės ir toksikologinės chemijos katedra, Kaunas. Darbo tikslas: Nustatyti ir parinkti tinkamiausias derivatizacijos sąlygas amino rūgščių nustatymui augalinėje žaliavoje dujų chromatografijos metodu. Darbo uždaviniai: 1. Atlikti mokslinės literatūros analizę ir nustatyti galimus derivatizacijos metodus. 2. Parinkti tinkamiausią derivatizacijos reagentą. 3. Optimizuoti derivatizacijos ir ekstrakcijos sąlygas. 4. Palyginti laisvų amino rūgščių kiekius skirtingose augalinėse žaliavose. Metodai: Tirta ekologiškai irintencyviai užaugintos nelukštentos grikių sėklos. Naudota dujų chromatografijos metodika su masių spektrometrijos detektoriumi. Išvados:
- Atlikus eksperimentus su derivatizatoriais nustatyta, jog tinkamiausias derivatizacijos reagentas yra MTBSTFA (N-metil-N-(tert-butildimetilsilyil)trifluoroacetamidas).
- Optimaliausias ekstrakcijos ir derivatizacijos sąlygos yra: tiriamas 1g augalinės žaliavos ekstrakcija atliekama metanoliu. Žaliava paveikiama ultragarsu, o veliau paliekama stovėti 24 valandoms.
- Optimaliausios derivatizacijos sąlygos. Ekstraktas kaitinamas kartu su derivatizatoriumi ir acetonitrilu 100 laipsnių temp. glicerolio vonoje 2,5 val.
- Didžiausias bendras amino rūgščių kiekis nustatytas pluoštinės kanapės sėklose (197,51mkg/ml). Mažiausias ekologiškai augintose grikių sėklose (12,2 mkg/ml). Lyginant skirtingais metodais augintas grikių kultūras 1,7 karto didesni kiekiai nustatyti intensyviai augintuose grikių sėklose
Matas Gaivenis final thesis for master‘s degree/ scientific supervisor prof. dr. Liudas ivanauskas; Lithuanian University Of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, department of Analytical and Toxicological Chemistry. – Kaunas. Aim of the work: detect and choose optimal condition for detection of amino acids in plant material. Tasks of work: perform analysis of scientific literature and evaluate possible derivatisation agent for amino acid detection; choose and test possible derivatisation agent; optimize detivatization and extraction conditions; compare free amino acids amounts in different plant material.
Object and methods: Buckwheat seeds grown under organic and conventional farming conditions, croc tubers and Cannabis sativa seeds. Assay analysis performed by gas chromatography coupled with mass spectometer.
Conclusions:
- The best result was achieved when (N-methylN(tertbutyldimethylsilyl)trifluoroacetamide) MTBSTFA was used.
- Optimal conditions for extraction are 1g of plant material, extraction is cariedwith methanol. Plant material is poured with 10 ml methanol, ultrasonicated, and left to extract for 24 hours.
- Optimal conditions for derivatization are extract is heated with derivatizator and acetonithrile in glycerol at 100OC for 2,5 hours
- Biggest total amino acid quantity was found in cannabis seeds (197,51 mkg/ml) and lowest on ecologicaly grown buckwheatseed (12,2 mkg/ml). Results gotten comparing buckwheat seeds showed that 1,7 times bigger total amound of amino acids where in conventionaly cultivated buchwheat seeds.