Veido miofascinio skausmo sindromo diagnostikos ypatumai

SANTRAUKA

Tyrimo tikslas buvo ištirti elektromiografinio diagnostikos metodo pritaikymą ir efektyvumą veido raumenų miofascinio skausmo sindromo (MFSS) diagnostikoje bei nustatyti miofascinio skausmo atsiradimą predisponuojančius veiksnius. Tyrimo metodika rėmėsi elektromiografinių signalų registravimu klinikinės apžiūros metu ir vėlesne elektromiografinių (EMG) signalų parametrų analize, sulyginant juos su anamnezėmis ir kliniškai matoma raumenų disfunkcija. Tyrimas buvo atliktas pacientų ir kontrolinei grupėms. Jų stomatognatiniai įpročiai, kurie galėjo predisponuoti miofascinio skausmo sindromo atsiradimą buvo registruojami standartizuotose anketose. EMG signalai surinkti naudojant bioelektrinių signalų registravimo įrenginį “Biopac MP 36“ (Biopac Systems Inc.) ir dvigubus elektromiografinius Ag/AgCl elektrodus, klijuojant juos ant odos virš m. masseter ir m. temporalis raumenų. Darbo metu, remiantis atlikta literatūros analize, naudotas specialus EMG įrašo protokolas, įrašant apie 60 sekundžių įvairaus intensyvumo ir trukmės raumenų statinio įtempimo veiklos signalus. Signalų apdorojimas atliktas lyginant skausmingos ir neskausmingos veido pusių raumenų elektrinio aktyvumo amplitudinius ir dažninius parametrus, o taip pat palyginant šiuos parametrus su kontroline grupe. Rezultatų apdorojimo metu nustatyti esminiai skirtumai tarp pacientų ir kontrolinės grupių tiek stomatognatiniuose įpročiuose, tiek elektromiografinių signalų parametruose. Analizuojant pacientų grupės stomatognatinius įpročius, nustatyti predisponuojantys MFSS atsiradimą veiksniai: miegojimas užspaudus apatinį žandikaulį bei stiprus dantų sukandimas ir laikymas įtempus veido raumenis. Kaip MFSS pasekmė pacientų tarpe atsirado įprotis kramtyti maistą viena puse. Vertinant EMG signalų amplitudes, pastebėtas jų padidėjimas skausmingoje veido pusėje 78% pacientų, kurių padidėjimas gali siekti iki dviejų kartų (vidutiniškai apie 53 %). Tiriant kontrolinę grupę > 60 % atvejų nustatytas vyraujantis dešinės pusės raumenų EMG tonusas. Jis gali skirtis iki 70 %, o grupės vidurkis 30 %. Tai rodo, kad MFSS diagnostika tik pagal EMG amplitudės padidėjimą galima, kai skirtumas tarp skausmingos ir neskausmingos veido pusių amplitudžių yra didesnis nei 70 %. EMG signalų dažninių parametrų (vidutinių ir medianinių dažnių) pokyčio stebėjimas tyrimo metu leidžia preliminariai klasifikuoti pacientus į turinčius MFSS ir be patologijos, pagal sveikiems žmonėms fiksuojamą aiškų raumenų nuovargio požymį – vidutinio ir medianinio dažnių mažėjimą. Taip pat vertinant EMG signalo spektro formos asimetriją kartų su dažniniais parametrais galima atskirti sveikų raumenų signalus nuo patologinių pagal kriterijų, kuris identifikuoja miofascinio skausmo sindromo buvimą. Išvadose apibendrinant gautus rezultatus bei atliktą literatūros apžvalgą pastebėta, kad šiuo metu nėra vieno diagnostiškai patikimo elektromiografinio kriterijaus MFSS nustatyti, tačiau pastebimi skirtumai tarp sveikų ir skausmingų raumenų EMG signalų. Pavieniai EMG spektro, dažnio ir spektro parametrai negali tiesiogiai nustatyti tikslios MFSS konkrečiame raumenyje, tačiau jų statistiniai skirtumai gali būti panaudoti kaip papildomi, gydytojo diagnozę patvirtinantys metodai. Vertinant stomatognatinės sistemos įpročius, tyrimo rezultatai rodo, kad nepaisant miofascinių skausmų, pacientai miega užspaudę apatinį žandikaulį. Taip pat su MFSS patologija reikšmingai susiję tokie įpročiai kaip stiprus dantų sukandimas bei veido raumenų laikymas įtempus, kas gali būti tiek MFSS atsiradimo priežastimi, tiek pasekme.

SUMMARY

Aim. Thesis aim - to explore more sophisticated electromyography parameters' effectiveness in MFSS diagnostics and to determine the predisposing factors of myofascial pain. Materials and methods. EMG signals are registered using a universal bioelectrical signal recording device "Biopac MP36" (Biopac Systems Inc.) when using double electromyography Ag/AgCl 4x2 cm electrodes, gluing them on a m. masseter and m. temporalis muscles. Entries were in accordance with a standardized protocol. EMG recording time was 60-70 seconds: during the first 20 seconds of the test, the patient was asked to clench one's teeth 4-5 times for a period of 1-2 seconds at maximum intercuspidation, and during the other 20 seconds, 3-4 seconds’ clenches were recorded, while the rest of the time was required to perform 2-3 maximum 5-6 second clenches. The test subjects were divided into two groups: 15 healthy subjects and 13 subjects with MFSS LUHS Kaunas Clinics of Facial and Maxillofacial Surgery Department. The collected data was later processed by analyzing these EMG parameters during each clench: 1) cap amplitude effective voltage RMS, 2) average (MNF) and the median (MDF) frequencies 3) specter shape statistical moments. Results. EMG signal amplitude increase in the painful side of the face has been found among 78% of all patients in the subject group, which is 200% (the average increase - 53%). The control group showed that > 60 % of the patients have a prevailing right EMG muscle tone can differ by up to 70% (mean 30%). Thus, MFSS diagnosis according to EMG amplitude increase can be achieved only when the difference between painful and painless amplitude sides of the face is greater than 70%. Medium frequency MNF and MDF change tracking study enables to tentatively classify patients into ones having MFSS pathology and those who do not, by the fact that healthy people have a clear sign of muscle fatigue recorded- MNF and MDF decline. Electromyography signal spectrum shape asymmetry and the MNF and MDF criteria enables to distinguish healthy muscle signals from pathological, however, this criterion identifies MFSS presence, but does not show the affected muscle. Conclusion. When summing up the results and conducted literature review, it can be noted that now there is no single diagnostically proven electromyography criterion method to determine the MFSS, but differences between the healthy and painful muscle EMG signals are noticeable. Single EMG spectrum, frequency and spectrum parameters cannot directly determine the exact MFSS in a particular muscle, however their statistical differences could be used for a multifunctional classification. Keywords: „myofascial pain syndrome“, „muscle pain“, „muscular dysfunction“, „electromyography“, „EMG activity“.