Pacienčių žinios apie gimdos kaklelio vėžio prevenciją
Jančiuvienė, Brigita |
Recenzentas / Reviewer |
SANTRAUKA
Brigita Jančiuvienė. Pacienčių žinios apie gimdos kaklelio vėžio prevenciją. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – asist. Aušra Lekauskaitė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2025; 48 p.
Tyrimo tikslas – nustatyti pacienčių žinias apie gimdos kaklelio vėžio prevenciją.
Tyrimo uždaviniai:
- Nustatyti moterų žinias apie gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnius.
- Nustatyti moterų žinias apie gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą.
- Palyginti moterų žinias apie gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą pagal amžių.
Tyrimo metodika: tyrimui vykdyti buvo pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas – anketinė anoniminė apklausa. Tyrimas atliktas 2025 m. kovo mėn. Tyrimo metu buvo siekiama apklausti UAB „Ąžuolyno šeimos sveikatos centras“ besilankančias vyresnes nei 18 metų moteris. Tyrime dalyvavo 202 respondentai iš UAB „Ąžuolyno šeimos sveikatos centras“. Tiriamiesiems buvo paaiškintas tyrimo tikslas, uždaviniai, pristatyta tyrimo etika.
Tyrimo rezultatai: trys ketvirtadaliai respondentų svarbiausiu veiksniu, sukeliančiu gimdos kaklelio vėžį laiko žmogaus papilomos virusą, keturi penktadaliai – rūkymą, ir beveik trys ketvirtadaliai – alkoholio vartojimą. Trys ketvirtadaliai respondentų teisingai nurodė, jog pagrindinis žmogaus papilomos viruso užsikrėtimo būdas yra per lytinius santykius. Tik du penktadaliai respondentų žino, kad Lietuvoje į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių yra įtraukti skiepai nuo žmogaus papilomos viruso. Daugiau nei du trečdaliai pacienčių nurodė, jog onkocitologinis gimdos kaklelio tyrimas atliekamas siekiant nustatyti ikivėžinius ir vėžinius pakitimus gimdos kaklelyje. Tik du penktadaliai moterų dalyvauja gimdos kaklelio vėžio prevencinės patikros programoje. Du penktadaliai moterų sužinojo apie gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą iš gydymo įstaigose dirbančių specialistų. Beveik pusė respondentų žino, jog gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta 25-59 metų moterims. Išvados: Daugiausia respondenčių žinojo apie šiuos rizikos veiksnius: žmogaus papilomos virusą, rūkymą ir alkoholio vartojimą; mažiausiai – apie susilpnėjusią imuninę sistemą ir sėdimą gyvenimo būdą. Daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių moterų teisingai įvardijo, kad prevencinės programos metu atliekamas onkocitologinis PAP tepinėlis. Tik beveik du ketvirtadaliai žino apie galimybę skiepyti vaikus nuo žmogaus papilomos viruso, ir tik daugiau nei trečdalis apklaustų moterų dalyvauja pačioje prevencinėje patikroje. Pagrindinės priežastys, dėl kurių moterys nusprendžia nedalyvauti – informacijos trūkumas ir netinkamas amžiaus. Jaunesnės moterys geriau informuotos apie žmogaus papilomos virusą ir jo perdavimą, tačiau mažiau aktyviai dalyvauja prevencinėse programose. Vyresnio amžiaus moterys dažnai turi netikslių žinių apie atliekamus tyrimus ir prevencinės programos tikslus. Žinių lygis ir informacijos šaltiniai reikšmingai skiriasi pagal moterų amžių. Jaunos moterys dažniau remiasi žiniasklaida ir socialiniais tinklais, o vyresnės – artimųjų ar gydytojų informacija. Nors vyresnės moterys aktyviau dalyvauja patikros programoje, jų žinios apie rizikos veiksnius ir atliekamus tyrimus yra nepakankamos.
Brigita Jančiuvienė. Patients’ Knowledge about Cervical Cancer Prevention. Bachelor’s Thesis. Supervisor – Assist. Aušra Lekauskaitė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Nursing Clinic. Kaunas, 2025; 48 pages.
The Aim of the research – to determine patients' knowledge about cervical cancer prevention.
The tasks of the research:
- To determine women's knowledge about the risk factors of cervical cancer.
- To determine women's knowledge about the cervical cancer prevention program.
- To compare women's knowledge about the cervical cancer prevention program by age.
Methodology: A quantitative research method was chosen for the study – an anonymous questionnaire survey. The study was conducted in March 2025. The aim was to survey women over 18 years old visiting UAB "Ąžuolyno Family Health Center." The study involved 202 respondents from UAB "Ąžuolyno Family Health Center." The purpose, tasks, and ethics of the study were explained to the participants.
Results: three-quarters of the respondents consider the human papillomavirus to be the most important factor causing cervical cancer, four-fifths consider smoking, and almost three-quarters consider alcohol consumption. Three-quarters of the respondents correctly indicated that the main way of contracting human papillomavirus is through sexual intercourse. Only two-fifths of the respondents know that vaccines against human papillomavirus are included in the children's preventive vaccination schedule in Lithuania. More than two-thirds of the patients indicated that the oncocytological cervical examination is performed to detect precancerous and cancerous changes in the cervix. Only two-fifths of women participate in the cervical cancer prevention screening program. Two-fifths of women learned about the cervical cancer prevention program from specialists working in healthcare institutions. Almost half of the respondents know that the cervical cancer prevention program is intended for women aged 25-59.
Conclusions: Most respondents knew about the following risk factors: the human papillomavirus, smoking, and alcohol consumption; the least known were weakened immune system and sedentary lifestyle. More than half of the women who participated in the study correctly identified that the oncocytological PAP smear is performed during the prevention program. Only almost two-fifths know about the possibility of vaccinating children against HPV, and only more than a third of the surveyed women participate in the prevention screening itself. The main reasons why women decide not to participate are lack of information and inappropriate age. Younger women are better informed about HPV and its transmission but participate less actively in prevention programs. Older women often have inaccurate knowledge about the tests performed and the goals of the prevention program. The level of knowledge and sources of information significantly differ by age. Young women more often rely on media and social networks, while older women rely on information from relatives or doctors. Although older women participate more actively in the screening program, their knowledge about risk factors and tests performed is insufficient.