Nepalankios vaikystės patirties ir impulsyvumo sąsajos tarp laisvės atėmimo bausmę atliekančių ir neatliekančių vyrų
Petraitytė, Solveiga |
Recenzentas / Reviewer |
Petraitytė, S. (2025). Nepalankios vaikystės patirties ir impulsyvumo sąsajos tarp laisvės atėmimo bausmę atliekančių ir neatliekančių vyrų (Sveikatos psichologijos bakalauro baigiamasis darbas). Mokslinis vadovas: doc. dr. Irina Banienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra: Kaunas. – 57p.
Tyrimo problema: nepalankios vaikystės patirtys (NVP) siejasi su fiziniais, psichikos ir įvairiais kitais sunkumais vėlesniame amžiuje. Įkalinti asmenys linkę išreikšti aukštesnį impulsyvumo lygį lyginat su neįkalintais, o tai gali būti siejama su skirtingais veiksniais, įtraukiant nepalankias vaikystės patirtis (Jansen ir kt., 2022). Svarbu suprasti visą spektrą sunkumų, kuriuos patiria nuteistieji tam, kad būtų galima efektyviai pritaikyti reabilitacijos programas (Moran ir kt., 2024). Šio tyrimo tikslas buvo taikant kiekybinį tyrimo metodą išsiaiškinti nepalankios vaikystės patirties ir impulsyvumo sąsajas tarp laisvės atėmimo bausmę atliekančių ir neatliekančių vyrų.
Tyrimo metodai: tirti pilnamečiai laisvės atėmimo bausmę atliekantys (n=93) ir laisvės atėmimo bausmės neatliekantys (n=97) vyrai. Taikyta anoniminė anketinė apklausa, sudaryta iš trijų dalių: sunkios vaikystės klausimynas (Verdehus ir kt., 2021), impulsyvaus elgesio klausimynas (Groskurth ir kt., 2022) ir tyrėjos sudaryti klausimai apie socialinius ir demografinius rodiklius. Tyrimas atliktas dviem etapais: internetinėje erdvėje ir Pravieniškių I-ąjame kalėjime, resocializacijos skyriuje. Statistinė analizė atlikta taikant ,,IMB SPSS Statistics 29.0‘‘. Atlikta vienmatė ir dvimatė statistinė analizė naudojant parametrinius ir neparametrinius statistinius metodus (priklausomai nuo normaliojo skirstinio).
Rezultatai: abiejose imtyse nepalankios vaikystės patirties vidurkis (mediana) yra skalės autorių numatytoje įprastos vaikystės skiltyje. Laisvės atėmimo bausmę atliekantys vyrai yra patyrę reikšmingai daugiau NVP nei laisvės atėmimo bausmės neatliekantys vyrai (p=0,005). Atsižvelgiant į socialinius ir demografinius rodiklius nustatyta, kad daugiau NVP turėjo vieniši laisvės atėmimo bausmę atliekantys vyrai nei turintys partnerę(-į), bet nesusituokę (p=0,037). Daugiau NVP turėjo vidurinį išsilavinimą turintys laisvės atėmimo bausmės neatliekantys vyrai, nei aukštąjį išsilavinimą turintys (p=0,041). Abiejose imtyse tiriamieji labiausiai pasižymėjo pojūčių siekimu. Laisvės atėmimo bausmę atliekantys vyrai pasižymėjo didesniu skubumu (p=0,013) ir išankstinio apmąstymo trūkumu (p<0,001) nei laisvės atėmimo bausmės neatliekantys vyrai. Atsižvelgiant į socialinius ir demografinius veiksnius nustatyta, kad vieniši laisvės atėmimo bausmę atliekantys vyrai pasižymėjo didesniu skubumu nei tie, kurie turėjo partnerę(-į), bet nebuvo susituokę (p=0,026); pirmąjį kartą laisvės atėmimo bausmę atliekantys vyrai pasižymėjo mažesniu skubumu nei tie, kurie bausmę atliko ne pirmąjį kartą (p=0,008). Laisvės atėmimo bausmės neatliekančių vyrų imtyje, turintys partnerę(-į), bet nesusituokę vyrai pasižymėjo mažesniu atkaklumu nei susituokę vyrai (p=0,023); vieniši pasižymėjo didesniu pojūčių siekimu nei susituokę (p=0,037). Abiejose imtyse daugiau NVP siejasi su didesniu skubumu, laisvės atėmimo bausmės neatliekančių vyrų imtyje daugiau NVP siejasi ir su didesniu atkaklumo trūkumu, rastos silpnos teigiamos koreliacijos (p<0,05).
Išvada: laisvės atėmimo bausmę atliekantys vyrai turėjo daugiau NVP, pasižymėjo didesniu skubumu ir išankstinio apmąstymo trūkumu nei bausmės neatliekantys vyrai. Abiejose imtyse daugiau NVP siejasi su didesniu skubumu, laisvės atėmimo bausmės neatliekančių vyrų imtyje daugiau NVP siejasi su didesniu atkaklumo trūkumu.
Petraitytė, S. (2025). Associations between adverse Childhood Experiences and Impulsivity among Incarcerated and Non-incarcerated Men (Bachelor thesis of Health Psychology). Scientific supervisor: doc. dr. Irina Banienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health, Department of Health Psychology: Kaunas. – 57p
Research problem: adverse childhood experiences (ACEs) are associated with numerous physical, psychological and other difficulties later in life. Prisoners tend to exhibit higher levels of impulsivity compared to non-incarcerated men, which may be associated to various factors, including childhood abuse (Jansen et al., 2022). It is important to understand the full range of difficulties experienced by incarcerated men to adjust rehabilitation programs effectively (Moran et al., 2024). The aim of this study was to quantitatively explore the relationship between adverse childhood experiences and impulsivity among incarcerated and non-incarcerated men.
Research methods: the study sample consisted of adult incarcerated (n=93) and not incarcerated (n=97) men. Data was collected using an anonymous questionnaire survey conducted of three parts: Difficult Childhood Questionnaire (DCQ) (Verdehus et al., 2021), Impulsive Behaviour Short Scale – English Version (I-8) (Groskurth et al., 2022) and sociodemographic questions developed by researcher. Data collection was conducted in two stages: online and on-site at the Pravieniškės I-st prison, resocialization department. Statistical analysis was performed using ‘‘IMB SPSS Statistics 29.0’’. Univariate and bivariate analysis was performed using parametric and nonparametric statistical methods (depending on the normal distribution).
Results: in both groups, the mean ACEs score was within the scale’s range indicating an average childhood. Incarcerated men expressed more ACEs compared to non-incarcerated men (p=0,005). Considering social and demographic indicators, it was found that single incarcerated men had more ACEs compared to those who had a romantic partner but were not married (p=0,037). Among non-incarcerated men, those with a secondary education reported more ACEs that those with higher education (p=0,041). In both samples participants were the most prone to sensation seeking. Incarcerated men exhibited significantly higher urgency (p=0,013) and lack of premeditation (p<0,001) than non-incarcerated men. When considering social and demographic factors, single incarcerated men showed greater urgency than those with a partner but not married (p=0,026); first-time incarcerated men demonstrated less urgency than those who had previously served a sentence (p=0,008). In the non-incarcerated men sample, those with a partner but not married exhibited lower perseverance than married men (p=0,023); single men expressed more sensation seeking than married men (p=0,037). In both groups more ACEs were associated with greater urgency. Among non-incarcerated men, more ACEs was also associated with lower perseverance, with a weak positive correlation found (p<0,05).
Conclusion: incarcerated men reported more ACEs, expressed more urgency and greater lack of premeditation compared to non-incarcerated men. In both groups more ACEs was associated with greater urgency, in non-incarcerated men group more ACEs was also associated with greater lack of perseverance.