Naujagimių nekrozinis enterokolitas: priežastys, diagnostika, konservatyvus ir operacinis gydymas bei išeitys

Darbo autorius: Kamilė Svirskaitė Darbo vadovė: gyd. Jurgita Gailienė Darbo konsultantė: dr. Aušra Lukošiūtė - Urbonienė Darbo tema: „Naujagimių nekrozinis enterokolitas: priežastys, diagnostika, konservatyvus ir operacinis gydymas bei išeitys.“ Tyrimo tikslas. Išrinkti ir išanalizuoti duomenis naujagimių, gydytų dėl nekrozinio enterokolito 2016 – 2021 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Naujagimių intensyvios terapijos skyriuje. Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti naujagimių, sirgusių nekroziniu enterokolitu, rizikos veiksnius: motinos amžių, gretutines ligas nėštumo metu, gimdymo tipą, gestacinį amžių, gimimo svorį, būklę pagal Apgar skalę, įgimtas naujagimio gretutines ligas, maitinimo tipą, sepsio dažnį ir sukelėją, naujagimiui skirtus vaistus ir jų vartojimo trukmę iki ligos išsivystymo, nekrozinio enterokolito pradžią, ir palyginti jų įtaką išgyvenamumui.
2. Įvertinti ir palyginti laboratorinių ir instrumentinių tyrimų duomenis bei jų sąsajas su didesniu pacientų mirštamumu.
3. Įvertinti konservatyvaus gydymo rodiklius – antibiotikoterapiją, gydymo trukmę, efektyvumą bei palyginti įtaką išgyvenamumui.
4. Įvertinti ir palyginti chirurginio gydymo dažnį, operacinio gydymo metodą (pirminė jungtis, stoma, pilvaplėvės ertmės drenavimas), pooperacines komplikacijas ir jų įtaką išgyvenamumui. Metodika. Atlikta retrospektyvi pacientų, gydytų 2016-2021 metais dėl nekrozinio enterokolito Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Naujagimių intensyvios terapijos klinikoje, ligos istorijų duomenų analizė. Pacientai suskirstyti į dvi grupes: išgyvenusiųjų ir mirusiųjų. Surinkus duomenis, įvertinti galimi rizikos veiksniai, sepsio dažnis ir sukėlėjai, ligos eigos ypatumai, laboratorinių bei instrumentinių tyrimų duomenys, antibiotikoterapijos trukmė ir efektyvumas, operacinio gydymo metodai, dažnis, pooperacinės komplikacijos bei veiksniai, turėję įtaką naujagimių išgyvenamumui. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant „IBM SPSS Statistics 29“ programinį paketą. Rezultatai. Išanalizavus 91 naujagimio ligos istorijas nustatyta, kad išgyvenusių pacientų grupę sudarė 61 (67%) pacientas, o mirusiųjų grupę sudarė 30 (33%) asmenų. Nustatyta, kad Apgar balas (p<0,05), gimimo svoris (p<0,001) ir gestacija (p=0,016) mirusių naujagimių grupėje buvo statistiškai reikšmingai žemesni, o išgyvenę pacientai reikšmingai dažniau gimė cezario pjūvio operacijos metu (p=0,002). Tiriamieji, kuriems buvo nustatyta smegenų leukomaliacija, statistiškai reikšmingai dažniau išgyveno, o naujagimių didesnį mirštamumą lėmė hipoksija gimstant, kai kurios gretutinės pacientų ligos ir būklės, sepsis, peritonitas, chirurginė intervencija. Išgyvenę naujagimiai statistiškai reikšmingai ilgiau gydyti cefotaksimo/cefuroksimo, metronidazolio ir vankomicino deriniu (p<0,05). Tyrimo metu nenustatytos reikšmingos sąsajos tarp prenatalinių veiksnių, enterinio maitinimo tipo, vaistų vartojimo iki nekrozinio enterokolito pradžios, ligos lokalizacijos ir tiriamųjų išgyvenamumo. Pacientų mirštamumas siekė 33%. Išvados. Įvertinus prenatalinius, perinatalinius ir postnatalinius rizikos veiksnius, mirusių pacientų grupėje statistiškai reikšmingai dažniau buvo žemas Apgar balas, <1500g gimimo svoris ir <28 savaičių gestacija, gimimas natūraliais takais, hipoksija gimstant, kvėpavimo sutrikimo sindromas, anemija, eritrocitų masės transfuzija, sepsis ir jo sukelėjas – E. coli. Motinos amžius, gretutinės ligos nėštumo metu, maitinimo tipas ir pacientų vartoti vaistai iki ligos pradžios neturėjo įtakos mirštamumui. Trombocitopenija, metabolinė acidozė iki nekrozinio enterokolito pradžios, laisvas oras pilvaplėvės ertmėje siejami su didesniu pacientų mirštamumu. Naujagimiai gydyti tik konservatyviai, ir kuriems ilgiau skirti vankomicino, metronidazolio ir cefuroksimo arba cefotaksimo deriniai, reikšmingai dažniau išgyveno. Žemesni išgyvenamumo rodikliai siejami su peritoniniu ertmės, o žarnos rezekcija suformuojant ileostomą – su didesniu pacientų išgyvenamumu. Iš visų komplikacijų, vienintelis peritonitas statistiškai reikšmingai siejamas su prastesnėmis išeitimis.

Author: Kamilė Svirskaitė Scientific supervisor: gyd. Jurgita Gailienė Scientific consultant: dr. Aušra Lukošiūtė - Urbonienė Title: Neonatal Necrotizing Enterocolitis: Causes, Diagnostic Methods, Conservative and Operative Treatment, Outcomes. Aim: To review and analyze data of newborns treated for necrotizing enterocolitis in Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics Neonatal Intensive Care from years 2016 to 2021. Objectives:

1. To assess the possible risk factors of necrotizing eterocolitis in newborns: mother's age, comorbidities during pregnancy, mode of delivery, gestational age, birth weight, Apgar score, congenital comorbidities of the newborn, type of feeding, the incidence and causative agent of sepsis, medications given to newborns and the duration of their use before the onset of necrotizing enterocolitis and to compare their influence on survival.
2. To evaluate laboratory and radiologic findings and to compare their relations to higher mortality.
3. To evaluate conservative management - antibiotic therapy, duration of treatment, their efficacy and to compare their influence on survival.
4. To evaluate the incidence of surgical treatment, surgical management methods (primary anastomosis, enterostomy, peritoneal cavity drainage), postoperative complications and to compare their influence on survival. Methods: Retrospective study of patient data of necrotizing enterocolitis in Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics Neonatal Intensive Care Unit from years 2016 to 2021 was performed. Medical histories were reviewed and patients were divided into two groups – survivors and non-survivors. After collecting the data, the possible risk factors of the disease, incidence and causes of sepsis, clinical features of the disease, laboratory findings and radiologic evaluation, duration and efficacy of antibiotic therapy, surgical management methods, incidence, postoperative complications and factors influencing the survival of newborns were evaluated. Statistical data analysis was performed using the IBM SPSS Statistics 29 software package. Results: The study included 91 patients. All patients were divided into two groups – survivor group consisted of 61 (67%) patients and the non-survivor group consisted of 30 (33%) patients. It was found that Apgar score (p<0,05), birth weight (p<0,001) and gestational age (p=0,016) were statistically significantly lower in the non-survivor group and the surviving patients were significantly more likely to be born by caesaerean section (p=0,002). Infants diagnosed with cerebral leukomalacia survived statistically significantly more often, however, hypoxia at birth, some congenital diseases and conditions of patients, sepsis, peritonitis, and surgical treatment contributed to the higher mortality. Survivors were treated statistically significantly longer with the combination of cefotaxime/cefuroxime, metronidazole and vancomycin (p<0,05). During the study, no significant correlations were found between prenatal factors, type of enteral feeding, medications used before the onset of necrotizing enterocolitis, localization of the disease and the survival rate of the infants. Patient mortality was found to reach 33%. Conclusions: After assessing prenatal, perinatal and postnatal risk factors, low Apgar score, birth weight <1500 g, gestational age <28 weeks, natural birth, hypoxia at birth, respiratory distress syndrome, anaemia, erythrocyte mass transfusion, sepsis and its causative agent – E. coli were detected in the group of non-survivors statistically significantly more often. Maternal age, comorbidities during pregnancy, type of feeding and medications used by the patients before the onset of the disease had no influence on mortality. Thrombocytopenia, metabolic acidosis before the onset of necrotizing enterocolitis and pneumoperitonium were associated with higher patient mortality. Neonates who were treated only conservatively and received longer combinations of vancomycin, metronidazole, and cefuroxime or cefotaxime had higher survival rates. Lower survival rates were associated with peritoneal cavity drainage and resection with the formation of the ileostomy were associated with a higher patient survival rate. Of all complications, only peritonitis was statistically significantly associated with poorer outcomes.