Šeimos gydytojų požiūrio į gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą įvertinimas

Abstract

Darbo tikslas. Įvertinti ir palyginti šeimos gydytojų požiūrį į gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą Kauno mieste. Darbo uždaviniai: įvertinti šeimos gydytojų nuomonę ir asmeninę patirtį apie gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą; palyginti jaunosios ir vyresniosios šeimos gydytojų kartos bei viešosiose ir privačiose pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių šeimos gydytojų požiūrį į gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą. Tyrimo metodika. Momentinės anketinės apklausos metu 2017 m. birželio – rugsėjo mėnesiais apklausti 185 Kauno miesto viešosiose ir privačiose pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys šeimos gydytojai (atsako dažnis 84 proc.). Rezultatų palyginimui tiriamieji buvo suskirstyti pagal amžių (jaunesnioji (iki 45 metų) ir vyresnioji (46 metai ir daugiau) karta) ir pagrindinę darbovietę (viešoji – privati įstaiga). Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant MS Excel ir „SPSS 23.0“ programų paketus. Kokybinių dydžių analizei taikytas χ2 kriterijus, poriniai palyginimai atlikti taikant z kriterijų. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p<0,005. Rezultatai. 41,6 proc. šeimos gydytojų mano, jog gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa efektyviai vykdoma tik didžiuosiuose Lietuvos regionuose. Bendruomenės slaugytojas/a yra laikomas tinkamiausiu asmeniu, informuoti moteris apie vykstančią prevencinę programą (87 proc.), o tai dažniausiai atliekama konsultacijos metu (94,6 proc.). Šeimos gydytojai savo aktyvumą dalyvaujant prevencinėje programoje vertina 7 balais iš 10. Statistiškai reikšmingai daugiau jaunesniosios kartos atstovų mano, jog programos efektyvumą daugiausiai lemia moterų pasyvumas ir nenoras tirtis (p=0,002). Išvados. Šeimos gydytojai turi teigiamą požiūrį į gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą. Apklaustieji sutinka, jog prevencinė programa efektyviai vykdoma tik didžiuosiuose Lietuvos regionuose, o tai lemia moterų pasyvumas bei nenoras tirtis ir per maži įkainiai už suteiktas paslaugas. Šeimos gydytojai dalyvauja prevencinėje programoje, nes tai įtraukta į jų funkcijas. Vyresnioji gydytojų karta mano, kad programą turėtų vykdyti akušeriai – ginekologai. Jaunesnioji šeimos gydytojų karta ir dirbantieji privačiose įstaigose mano, jog moterų pasyvumą ir nenorą tirtis lemia procedūros baimė, informacijos stoka ir žema socialinė padėtis.