Daugiaformė eksudacinė raudonė Kauno klinikinės ligoninės duomenimis: priežastys ir klinikiniai požymiai
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Tikslas: nustatyti dažniausias sergančių daugiaforme eksudacine raudone (DER) priežastis ir ligos eigos ypatumus tarp pacientų besigydančių Kauno klinikinėje ligoninėje. Uždaviniai: 1) Išsiaiškinti besigydančių Kauno klinikinėje ligoninėje pacientų DER priežastis. 2) Nustatyti DER būdingų požymių dažnį ir ligos eigos dėsningumus. 3) Išanalizuoti DER sirgusių pacientų laboratorinių tyrimų rezultatus. Metodai: Analizuotos ligos istorijos pacientų, kurie 2007-2018 m. stacionarizuoti dėl DER į Kauno Klinikinės ligoninės Infekcinių ligų kliniką ir Odos ir venerinių ligų skyrių, su kodu L51.0, pagal TLK 10-tąją ligų klasifikaciją. Atrinkti 76 pacientai, kuriems patvirtinta DER diagnozė. Tyrimui naudota anketa 1 priedas. Duomenims apdoroti naudotos Microsoft Excel ir SPSS Statistics programos. Rezultatai: Retrospektyviai išanalizuoti 76 asmenys, kurių amžiaus vidurkis 45,95±18,94 metai. DER sirgo 41 moteris (54%. tiriamųjų) (amžiaus vidurkis 46,63 m.) ir 35 vyrai (46% tiriamųjų) (amžiaus vidurkis 45,14 m.). 46% (n=35) pacientų gydyti stacionare nuo 4 iki 7 dienų. Liga buvo suskirstyta pagal kilmę: infekcinės kilmės DER, padidėjusio jautrumo vaistams, idiopatinės kilmės. Herpes simplex indukuota DER sirgo 37,5% (n=9) pacientų. Rekurentine ligos forma sirgo 25% (n=19) pacientų. Iš visų tirtų pacientų – 46% (n=35) nustatytas prodromas, kurį dažniau turėjo vyrai. Prodromo požymiai buvo silpnumas, febrili temperatūra ir gerklės skausmas. 20% pacientų rastas burnos gleivinės pažeidimas. Vyraujantis bėrimo elementas - makulopapulinis bėrimas. 43,4% visų sergančiųjų turėjo antrinių bėrimo elementų: šašai, nukasymai, erozijos. 46% sirgusiųjų bėrimai išnyko po 2 sav., 21,1% sirgusiųjų bėrimai išnyko po 1 sav. Niežulys buvo 75% (n=57) pacientų. BKT buvo atliktas 97,4% (n=74) pacientų. Leukocitozė ir neutrofilija rasta 72% (n=31) pacientų. Bendras IgE atliktas 53% (n=40) ir buvo padidėjęs 22% (n=17) visų sirgusiųjų. 34,3% (n=12) vyrų - CRB buvo nežymiai padidėjęs – 11-50mg/l, p = 0,681. Išvados: 1. Idiopatine raudone sirgo 61,8% (n=47) pacientų, antra pagal dažnumą priežastis – infekcija 31,6% (n=24) pacientų. Dažniausiai infekcinės kilmės DER išprovokuodavo Herpes simplex virusas – 37,5% (n=9) pacientų. Rečiausia priežastis - padidėjęs jautrumas vaistams - 6,6% (n=5) pacientų. 2. Rekurentine DER forma sirgo ketvirtadalis pacientų. 3. Didėjant pacientų amžiui stacionarizavimo trukmė ilgėjo. 4. Iš visų tirtų pacientų prodromas nustatytas – 46%. Jis pasireiškė: silpnumu, febrilia temperatūra ir gerklės skausmu. 5. Kas penktam pacientui rastas burnos gleivinės pažeidimas. Beveik pusei pacientų vyravo makulopapulinis bėrimas, dažniausiai beriama vieta – visas kūnas (57,9% pacientų). 6. Leukocitozė ir neutrofilija dvigubai rečiau pasireiškė vyriausioje amžiaus grupėje, lyginant su kitomis amžiaus grupėmis. 7. Moterims bendras IgE tirtas buvo dažniau nei vyrams, tačiau vyrams bendras IgE buvo dažniau padidęjęs nei moterims.
The aim and tasks of the study: The aim of this study is to evaluate causes, clinical features of EM of Kaunas Clinical hospital patients. 1. To identify the main causes of EM of Kaunas Clinical hospital patients. 2. To determine the frequency of clinical features. 3. To analyse laboratoric findings of patients who were diagnosed with EM. Methodology: The study was made by analising clinical histories of patients who had EM diagnosis and were hospitalised in Infectious diseases clinic or Skin and veneric diseases departament from 2007 to 2018 using TLK 10 code L51.0. 76 patients had EM as clinical diagnosis. Questionnaire 1 was used in this study. The study data was processed by the programs of Microsoft Excel and IBM SPSS Statistics. Quantitative and qualitative analytical methods were performed. Results: Retrospective study included 76 patients with an average age of 45,95±18,94. EM was diagnosed for 41 women (54%) average age 46,63 and 35 men (46%) average age 45,14. 46% (n=35) patients were hospitalized for 4-7 days. This disease was classified into EM induced by infections, EM caused by hypersensitivity to medications and idiopathic EM. EM caused by HSV had 37,5% (n=9) patients. The recurrent form had 25% (n=19) patients. Prodrome had 46%. (n=35) patients, which appreared in men more than in women. Prodrome symptoms were: fatigue, febrile temperature and sore throat. 20% patients had lesions of the oral mucosa. Most common rash was maculopapular. 43,4% of patients had secondary rashes such as crust, erosions, scratches. 46% of patients rashes were gone after 2 weeks. 21,1% of patients rashes were gone after one week. 75% (n=57) patients had itchiness. Blood tests were done for 97,4% (n=74) patients, leukocytosis and neutrophilia was found in 72% (n=31) patients. IgE test was performed for 53% (n=40). IgE test results were abnormally high in 22% (n=17) patients. In 34,3% (n=12) of men CRB was increased to 11-50 mg/l. Conclusions: 1.Idiopathic EM was diagnosed for 61,8% (n=47) patients, EM induced by infection for 31,6%(n=24) patients. EM induced by infection was commonly provoked by HSV - 37,5% (n=9). 6,6% (n=5) of patients had hypersensitivity to medications. 2. One quater of patients had the recurrent form 3. Hospitalisation was longer in older group of patients. 4. Prodrome had 46% patients – with the most common features - fatigue, febrile temperature and sore throat. 5. Every fifth patient had oral lesions, almost half of patients had maculopapular rashes, the most common presention being over the whole body (57,9% patients). 6. Leukocytosis and neutrophilia were spotted two times less in the oldest group of age. 7. More women were tested for IgE levels than men however, it was seen that men’s IgE results were higher than women’s.