Pacientų nuomonių vertinimas apie teisės į informaciją užtikrinimą stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose

Darbo tikslas – įvertinti pacientų nuomones apie teisės į informaciją užtikrinimą stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Tyrimo metodika. Atliekant tyrimą naudotas duomenų rinkimo metodas buvo anoniminė anketinė pacientų apklausa. Naudojant anoniminę anketą apklausti atsitiktinės atrankos metodu atrinkti keturių Kauno apskrities ligoninių pacientai. Buvo apklausiami tyrimo dieną Vidaus ligų ir Chirurgijos profilių skyriuose hospitalizuoti pacientai. Iš viso apklausti 264 pacientai (atsako dažnis 69,1 proc.). Statistinei duomenų analizei panaudoti 261 tinkamai užpildytos anketos duomenys. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant „IBM SPSS Statistics 21“ programą. Rezultatai. Dauguma pacientų (70,5 proc.) teigė, kad jiems buvo suteikta informacija apie jų ligą. 64 proc. apklaustųjų atsakė, jog jiems buvo suteikta informacija apie medicininių tyrimų rezultatus. Apie savo ligos gydymo metodus buvo informuoti kiek daugiau nei pusė pacientų (52,5 proc.). Su galimomis teigiamomis ir neigiamomis gydymo pasekmėmis buvo supažindinta taip pat tik pusė (50,6 proc.) pacientų. Net penktadaliui (20,3 proc.) apklaustų pacientų nebuvo suteikta informacija apie gydymo pasekmes. Didelė dalis (65,5 proc.) respondentų supranta visą pateiktą informaciją apie gydymą, tyrimus ir pan. Iš 34,5 proc. apklaustųjų, kurie iš dalies suprato arba visai nesuprato jiems pateiktos informacijos, tik 62,2 proc. pasakė gydytojui ko nesuprato. Savo nuomonę gydytojui, kai priimami gydymo sprendimai, išreiškia tik 28 proc. pacientų. Savo nuomonės neišsako ir yra pasyvūs daugiau nei pusė pacientų (54,4 proc.). 59,7 proc. pacientų mano, jog gydytojas atsižvelgė į jų išreikštą nuomonę. Statistiškai reikšmingas ryšys buvo nustatytas tarp pacientų informuotumo apie ligą, medicininių tyrimų rezultatus, gydymo metodus, gydymo pasekmes ir pacientų lyties, išsilavinimo bei šeiminės padėties. Daugiau pacientų, turinčių vidurinį ir aukštesnįjį išsilavinimą, lyginant su turinčiais nebaigtą vidurinį išsilavinimą, teigė, kad jie buvo informuoti apie savo ligą. Didesnė dalis moterų ir pacientų, gyvenančių santuokoje, mano, kad jie buvo supažindinti su medicininių tyrimų rezultatais ir galimomis gydymo pasekmėmis. Didesnė dalis pacientų, kurie gyvena ne santuokoje teigė, kad buvo neinformuoti apie savo ligos gydymo metodus. Išvados. Dauguma pacientų teigė, kad jiems buvo suteikta informacija apie jų ligą (70,5 proc.) ir medicininių tyrimų rezultatus (64 proc.). Apie savo ligos gydymo metodus ir galimas gydymo pasekmes buvo informuoti tik kiek daugiau nei pusė pacientų (atitinkamai 52,5 proc. ir 50,6 proc.). Atliktas tyrimas parodė, kad pacientai neaktyviai įtraukiami į sprendimų priėmimą. Savo nuomonę gydytojui, kai priimami gydymo sprendimai, išreiškė tik 28 proc. pacientų. Statistiškai reikšmingas ryšys buvo nustatytas tarp pacientų informuotumo apie ligą, medicininių tyrimų rezultatus, gydymo metodus, gydymo pasekmes ir pacientų lyties, išsilavinimo bei šeiminės padėties.

Aim of the study – to analyze patients’ opinions about their right to information assurance while receiving hospital treatment. Methods. Data for the study was collected by getting patients to fill out anonymous questionnaires. Four randomly selected Kaunas region hospitals were picked by probabilistic selection. Hospitalized patients from Internal medicine and Surgical departments were questioned. Total of 264 patients were questioned (response rate – 69.1%). 261 questionnaires were filled out correctly and were used in statistical analysis. Data analysis was performed with „IBM SPSS Statistics 21“ package. Results. Most of the patients (70.5%) claimed that they had received all information about their disease. 64% stated that they were informed about medical test results. 52.5% were informed about the methods of treatment. Only half of the patients (50.6%) were informed about health risks and benefits of their treatment. 20.3% were not informed about possible outcomes of the treatment. 65.5% of the patients reported that they understand all provided information about the treatment. Out of 34.5% of patients, who partially understood or did not understand the information given to them, only 62.2% informed the doctors about the lack of understanding. Only 28% of patients expressed their opinion about the treatment to the doctor when decisions are made. 54.4% did not participate in the decision making at all. Out of those, who participated in the decision making, 59.7% thought that the doctor took notice in their position. Statistically significant connection was found between patients knowledge about their disease, results of the medical procedures, treatment methods, treatment outcomes and sex, education and marital status. More of the patients who had at least high school education, in comparison to those, who did not, stated that they were informed about their disease. Women and those who are married more often think that they were informed about test results and possible treatment outcomes. Single people were more likely to think that they were not informed about the methods of treatment. Conclusions. Most of the patients stated that they received information about their disease (70.5%) and medical test results (64%). Only half of the patients received information about their treatment methods (52.5%) and outcomes (50.6%). Study showed that patients are not actively participating in the decision making. Only 28% of patients expressed their opinion to the doctor when treatment decisions are made. Statistically significant connection was found between patients knowledge about their disease, results of the medical procedures, treatment methods, treatment outcomes and sex, education and marital status.