Pasyvaus kojų pakėlimo mėginio poveikis periferinei perfuzijai tarp sveikų asmenų
Recenzentas / Reviewer |
SANTRAUKA Guostė Samuolienė. Pasyvaus kojų pakėlimo mėginio poveikis periferinei perfuzijai tarp sveikų asmenų, magistro baigiamasis darbas (medicina) / darbo vadovas prof. dr. Andrius Pranskūnas. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Kaunas, 2024. Darbo tikslas: ištirti, kaip kinta periferinės perfuzijos rodikliai pasyvaus kojų pakėlimo metu sveikiems asmenims. Darbo uždaviniai: 1.Nustatyti kapiliarų prisipildymo laiko (KPL) pokyčius skirtinguose regionuose (kaktoje, krūtinkaulyje, nago guolyje) pasyvaus kojų pakėlimo metu sveikiems asmenims. 2. Nustatyti ryšį tarp kapiliarų prisipildymo laiko bei periferinės perfuzijos indekso(PPI) pasyvaus kojų pakėlimo metu sveikiems asmenims. Tyrimo dalyviai ir metodai: 21 tiriamasis, vyresnis kaip 18 metų, šiuo metu neturintis nusiskundimų sveikata. Atliktas stebėjimo tyrimas. Kojų pakėlimas atliktas keičiant kūno padėtį iš gulimos padėties į gulimą su pakeltomis kojomis. Gulimoje padėtyje(prieš kojų pakėlimą) ir pakėlus kojas matuotas KPL rankos piršto nago guolyje, kaktoje ir krūtinkaulyje. Odos spalvos pokytis filmuotas iPhone13 telefono kamera. Filmuota medžiaga analizuota su Kinovea (www.kinovea.org) programa ir nustatyti tikslūs KPL visose trijose zonose. Viso tyrimo metu pulsoksimetru (Masimo, USA) buvo fiksuojami ir įrašomi rodikliai: periferinės perfuzijos indeksas (PPI), širdies susitraukimo dažnis (ŠSD), deguonies saturacija (Sp02). Tyrimo rezultatai: imtį sudarė 13 (62proc.) moterų ir 8 (38proc.) vyrai. Tiriamųjų amžiaus mediana 26(23-30) metai. Atlikus pasyvų kojų pakėlimo mėginį piršto nago guolyje, krūtinkaulyje ir kaktoje KPL statistiškai reikšmingai (p<0,001) sumažėjo. Didžiausias KPL pokytis pasyvaus kojų pakėlimo metu buvo nustatytas krūtinkaulio srityje (0,188±0,109sek, p<0,05), mažiausias kaktoje (0,091±0,058sek, p<0,05). PPI statistiškai reikšmingai koreliavo su kaktos srityje matuotu KPL(r=0,469, p=0,04) prieš kojų pakėlimą. Kojų pakėlimo metu koreliacija tarp PPI ir KPL, kai jis buvo matuotas piršte, kaktoje ir krūtinkaulyje, nepasiekė statistinio reikšmingumo. Tyrimo išvados: 1. Pasyvus kojų pakėlimas sveikiems žmonėms reikšmingai mažina KPLvisose tirtose srityse: nago guolio, krūtinkaulio ir kaktos srityse. 2. Atliekant pasyvų kojų pakėlimą neradome ryšio tarp PPI ir KPL trijose tirtose srityse. Praktinės rekomendacijos: klinikinėje praktikoje skirtingi regionai(kakta, krūtinkaulis) galėtų būti kaip pasirinkimas vertinti kapiliarų prisipildymo laiką, kai nago guolio sritis nėra tinkama, tačiau tam reikalingi papildomi klinikiniai tyrimai.
SUMMARY Guostė Samuolienė. The Effect of Passive Leg Raising on Peripheral Perfusion in Healthy Individuals. Master's Thesis (Medicine) / Supervisor: Prof. Dr. Andrius Pranskūnas. Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas, 2024. Purpose of the Study: to assess how peripheral perfusion indicators change during passive leg raising in healthy individuals. Objectives of the Study: to determine changes in capillary refill time (CRT) in different regions (forehead, sternum, nail bed) during passive leg raising in healthy individuals. To establish the relationship between capillary refill time and the peripheral perfusion index (PPI) during passive leg raising in healthy individuals. Participants and Methods: the study included 21 participants over the age of 18 with no current health complaints. This observational study involved changing the participants' body position from lying flat to lying with raised legs. CRT was measured in the nail bed, forehead, and sternum both before and during the leg raise. Skin color changes were recorded using an iPhone 13 camera and analyzed with the Kinovea software (www.kinovea.org) to determine precise CRT values in all three regions. Throughout the study PPI, heart rate (HR), and oxygen saturation (SpO2) were recorded using a Masimo pulse oximeter (USA). Results: the sample consisted of 13 women (62%) and 8 men (38%), with a median age of 26 (range 23-30) years. Passive leg raising resulted in a statistically significant (p<0.001) decrease in CRT in the nail bed, sternum, and forehead. The largest change in CRT was observed in the sternum area (0.188 ± 0.109 seconds, p<0.05), and the smallest change was noted in the forehead (0.091 ± 0.058 seconds, p<0.05). A statistically significant correlation between PPI and CRT measured in the forehead area was found before leg raising (r=0.469, p=0.04). During leg raising, the correlation between PPI and CRT in the finger, forehead, and sternum did not reach statistical significance. Conclusions: passive leg raising in healthy individuals significantly reduces CRT in the nail bed, sternum, and forehead. No significant correlation between PPI and CRT was observed in any of the studied regions during passive leg raising. Practical Recommendations: in clinical practice, regions such as the forehead and sternum could be considered for assessing capillary refill time when the nail bed is not suitable, though further clinical studies are required to confirm this approach.