Ūminių virusinių hepatitų etiologinė struktūra ir epidemiologiniai bei klinikiniai ypatumai Kauno klinikinėje ligoninėje 2010-2015 metais.
Recenzentas / Reviewer | |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Įvadas. Virusiniai hepatitai yra viena aktualiausių Lietuvos ir pasaulio sveikatos apsaugos problemų. Visame pasaulyje yra užsikrėtę milijonai žmonių, kasmet registruojama daugybė naujų ligos atvejų. Virusiniai hepatitai yra labai dažna kepenų nepakankamumo bei mirties priežastis tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose valstybėse. Užsikrėtimo kelias dažnai lieka nežinomas, neišaiškintas, todėl tai kelia daug problemų diagnozuojant, bei didėja tikimybė užkrėsti kitus žmones. Tyrimo tikslas. Įvertinti ūminių hepatitų etiologiją, epidemiologiją bei klinikines jų pasireiškimo formas 2010-2015 metais Kauno klinikinėje ligoninėje. Metodika. Šio tyrimo objektas buvo visi suaugusieji pacientai, sirgę ūminiu virusiniu hepatitu ir hospitalizuoti Kauno klinikinėje ligoninėje per 2010-2015 metus. Retrospektyviai iš ligos istorijų buvo renkama: pacientų amžius, lytis, galimi užsikrėtimo keliai, prodrominio laikotarpio simptomai, ligos simptomai stacionare, didžiausi biocheminiai kraujo tyrimų rezultatai, atspindintys kepenų pažeidimą. Statistinė analizė atlikta naudojantis „IBM SPSS Statistics 23“ ir „Microsoft Excel 2016“ programinėmis įrangomis. Rezultatai. Iš 97 nagrinėtų ligos istorijų, ūminiai hepatitai Kauno klinikinėje ligoninėje 2010- 2015 metais buvo nustatyti tokiu dažniu: ūminis hepatitas A nustatytas 9 asmenims (9%), ūminis hepatitas B – 43 (45%), ūminis hepatitas C – 37 (38%) ir nepatikslintos kilmės hepatitas – 8 (8%). Pacientų amžiaus vidurkis buvo 45,87 metai. Hepatitu A sirgusiems asmenims dažniausia susirgimo priežastis buvo kelionė į užsienio šalis (44,4%), kur yra paskelbtas didelis hepatito A endemiškumo lygis. B ir C hepatitu sergantiems asmenims ligos kilmė dažniausiai liko nežinoma. Prodrominiu laikotarpiu pacientams dažniausiai pasireiškė silpnumas ir dispepsiniai simptomai. Gelta ir patamsėjęs šlapimas sirgusiems hepatitu A ir nepatikslintu hepatitu buvo pasireiškę visiems pacientams, hepatitu B – atitinkamai 95,35% ir 98,23%, hepatitu C – atitinkamai 94,59% ir 96,18%. Išvados. Per 2010-2015 metus Kauno klinikinėje ligoninėje buvo gydyti 97 ūminiais A, B, C ir nepatikslintos etiologijos hepatitais sirgę suaugę pacientai. Didžiausią dalį sudarė sirgusieji hepatitu B. Per šiuos metus Kauno klinikinėje ligoninėje gydyti pacientai hepatitu A dažniausiai užsikrėtė keliaudami į didelio endemiškumo šiai ligai šalis. Tarp sergančiųjų hepatitu B ir C didžiausią dalį sudarė nežinantys, kaip galėjo užsikrėsti. Beveik visi sirgusieji ūminiu hepatitu prodromo laikotarpiu jautė silpnumą ir dispepsinius simptomus, gripoidinis prodromas dažniausias buvo sergantiems hepatitu A, geltinis sindromas pasireiškė beveik visiems sirgusiesiems. AST ir ALT aktyvumas buvo padidėjęs visais tirtais atvejais. Didžiausias SPA sumažėjimas buvo tarp sergančiųjų hepatitu B, mažiausias – tarp hepatito C pacientų.
Background. Viral hepatitis is one of the most serious health problems in Lithuania and the world. There are millions of people infected and new cases are registered every year. Viral hepatitis is very common cause of liver failure and death in developed and developing countries. The source of infection often remains unknown and this makes a lot of problems in diagnostics and this increases chances of infecting other people. Objective. To evaluate the etiology, epidemiology, and clinical features of acute viral hepatitis in Kaunas Clinical Hospital during 2010-2015. Methods. Object of this research was all adult patients, who were diagnosed with acute viral hepatitis in Kaunas Clinical Hospital during 2010-2015. The information that has been collected from their case history cards retrospectively was patients’ age, gender, possible ways of contamination, prodrome symptoms, symptoms in hospital, thehighest results of blood tests, which showed liver damage. Statistical analysis was done using “IBM SPSS Statistics 23” and “Microsoft Excel 2016” software. Results. Out of 97 patients, who were diagnosed with acute viral hepatitis in Kaunas Clinical Hospital during 2010-2015, types of hepatitis were: hepatitis A was diagnosed to 9 patients (9%), hepatitis B – 43 (45%), hepatitis C – 37 (38%) and not specified hepatitis – 8 patients (8%). Mean patient age was 45.87 years. The most common cause of infection for patients with hepatitis A was a travel to countries of high level of endemicity (44.4%). For hepatitis B and C the cause mostly remained unknown. During prodrome period most frequent symptoms were weakness and dyspeptic symptoms. Jaundice and darkened urine were seen in all patients with A and not specified hepatitis, for hepatitis B – respectively 95.35% and 98.23%, for hepatitis C – respectively 94.59% and 96.18%. Conclusion. During 2010-2015 in Kaunas Clinical Hospital there were patients treated A, B, C and not specified acute viral hepatitis. Hepatitis B was diagnosed the most frequently. Throughout these years in Kaunas Clinical Hospital patients, who were diagnosed with hepatitis A, were mostly infected while visiting countries of level of endemicity of the disease. Patients with hepatitis B and C mostly did not know how they got infected. During prodrome period, almost all patients with acute viral hepatitis felt weakness, nausea, dyspeptic symptoms, the most patients with hepatitis A felt fever like symptoms. Almost all patients suffered from jaundice syndrome. AST and ALT activity was risen in all cases. Prothrombin index was the lowest for patients with hepatitis B and mostly normal for hepatitis C.