Kurkuminoidų ir karotenoidų įvertinimas dažinių ciberžolių (Curcuma longa L.) žaliavose instrumentinės analizės metodais

Abstract

G. Ruzgaitės magistro baigiamasis darbas/ mokslinė vadovė doc. dr. R. Marksienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Analizinės ir toksikologinės chemijos katedra. – Kaunas. Pavadinimas: Kurkuminoidų ir karotenoidų įvertinimas dažinių ciberžolių (Curcuma longa L.) žaliavose instrumentinės analizės metodais. Raktiniai žodžiai: ciberžolė, kurkuminas, kurkuminoidai, efektyvioji skysčių chromatografija, karotenoidai, spektrofotometrija. Tyrimo objektas ir metodai: šio tyrimo objektas — sausi, gryni dažinės ciberžolės (Curcuma longa L.) prieskoniniai milteliai, sudėtyje neturintys kitų priedų. Prieskoninių miltelių kokybinei ir kiekybinei kurkuminoidų analizei pasirinktas efektyviosios skysčių chromatografijos (ESC) metodas. Bendram karotenoidų kiekiui identifikuoti pasirinktas spektrofotometrijos metodas. Tyrimo tikslas: atlikti skirtingose užsienio šalyse ir tos pačios šalies, bet skirtingų gamintojų prieskoninių dažinių ciberžolių (Curcuma longa L.) šakniastiebių miltelių biologiškai aktyvių junginių kurkuminoidų kokybinę bei kiekybinę analizę efektyviosios skysčių̨ chromatografijos (ESC) metodu, o karotenoidų bendrą kiekį nustatyti spektrofotometrijos metodu. Tyrimo uždaviniai: 1) pritaikyti ESC metodiką kurkuminoidų ir spektrofotometrijos metodą karotenoidų, esančių dažinių ciberžolių šakniastiebių prieskoniniuose milteliuose, kokybinės ir kiekybinės analizės tyrimams; 2) nustatyti kokybinę ir kiekybinę kurkuminoidų sudėtį taikant efektyviosios skysčių chromatografijos metodą bei nustatyti bendrą karotenoidų kiekį taikant spektrofotometrijos metodiką pasirinktuose prieskoniniuose milteliuose; 3) palyginti kurkuminoidų sudėtį ir kurkumino bei karotenoidų kiekį pasirinktuose dažinės ciberžolės augalinės žaliavos šakniastiebių milteliuose. Tyrimo rezultatai ir išvados: atlikus tyrimą didžiausi kurkuminoidų kiekiai nustatyti Indijoje užaugintose žaliavose – P_7 (19 413,025 μg/ml) , P_6 (16 361,095 μg/ml) ir P_8 (15 106,837 μg/ml). Dėl to galima teigti, jog naudingiau rinktis žaliavą, kultivuojamą vietose, kuriose jos auga natūraliai. Tokiu būdu užauginta vaistinė augalinė žaliava bus kokybiškesnė, sukaupdama didesnį kiekį pagrindinių bioaktyvių junginių. Atlikus karotenoidų identifikavimo tyrimą, mėginyje P_3, pasižyminčiame didžiausiu karotenoidų kiekiu – 12,342 μg/ml, nustatytas mažiausias kurkumino kiekis – 3 770,5891 μg/ml. Remiantis šiais duomenimis galime teigti, jog ta pati vaistinė žaliava gali būti sukaupusi didelį kiekį vienos rūšies bioaktyvių junginių, bet labai mažą kiekį kitų svarbių junginių. Todėl negalime išskirti vieno kokybiškiausio prieskonio, sukaupusio daugiausiai naudingų junginių.