Šmalenbergo viruso paplitimas ir epidemiologiniai tyrimai atrajotojų populiacijoje
Surgailytė, Akvilė |
Recenzentas / Reviewer | |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Darbo tikslas: nustatyti Šmalenbergo ligos paplitimą atrajotojų populiacijoje. Tyrimai atlikti 2014 -2016 metų laikotarpyje, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Veterinarinės patobiologijos katedroje ir Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Virusologinių tyrimų laboratorijoje. Darbo apimtis: 38 lapai, 9 lentelės, 5 paveikslėliai, panaudota 61 literatūros šaltinis. 2014- 2016 metų laikotarpiu skirtinguose Lietuvos regionuose surinkti galvijų (n=664), avių (n=28) ir elnių (n=53) kraujo mėginiai serologiniams tyrimams Šmalenbergo viruso antikūnų atžvilgiu. Mėginiai ištirti komerciniu netiesioginės imunofermentinės analizės (IFA) testu (IDvet) ir 2014 metais nustatytas 16,73 proc. serologiškai teigiamų galvijų paplitimas tirtoje populiacijoje, tai yra daugiau, lyginant su 2016 metais atliktu tyrimu, kurio metu nustatytas 1,72 proc. Šmalenbergo viruso antikūnų atžvilgiu teigiamų galvijų paplitimas. Galvijų populiacijoje nustatytas priežastinis ryšys tarp antikūnų susidarymo ir tirtų amžiaus grupių bei Lietuvos regionų: didžiausias teigiamų mėginių skaičius nustatytas pirmaveršių ir karvių amžiaus grupėse, bei Lietuvos pietvakariniuose regionuose. Avių populiacijoje nustatytas 35,71 proc. antikūnų paplitimas, elnių – 32,08 proc. paplitimas. Tiek avių, tiek elnių populiacijoje nenustatytas priežastinis ryšys tarp antikūnų susidarymo ir amžiaus grupių dėl mažos mėginių imties, tačiau duomenys, gauti iš elnių mėginių, leidžia įtarti elnių kaip viruso rezervuaro laukinėje faunoje vaidmenį. Nepriklausomai nuo gyvūno rūšies 2014 metais nustatytas 16,73 proc. serologiškai teigiamų atrajotojų paplitimas, o 2016 metais – 11,8 proc. Didžiausas teigiamų mėginių skaičius nustatytas avių tarpe (35,71 proc.), mažiausias nustatytas galvijų tarpe (12,8 proc.).
The aim of the study was to determine the prevalence of Schmallenberg virus (SBV) infection in the ruminant population of Lithuania. The study was carried out during the period 2014-2016 at the Department of Veterinary Pathobiology of the Veterinary Academy of the Lithuanian University of Health Sciences and the National Institute of Food and Veterinary Risk Assessment Institute. Thesis consists of 38 pages, 9 tables, 5 figures and 61 references. Blood samples were collected from cattle (n = 664), ovine (n = 28) and reindeer (n = 53) in different regions of Lithuania during the period of 2014 - 2016 and tested for Schmallenberg virus antibodies. Samples were tested with the commercial indirect Enzyme Linked Immunosorbent Assay (ELISA) test (IDvet). In year 2014 16,73% of bovine population had antibodies against Schmallenberg virus, whereas in year 2016 only 1,72% of population had antibodies against virus. In the bovine population, there was a causal relationship between the generation of antibodies and the studied age groups and regions of Lithuania: the highest number of positive samples were found in the heifers and cows population, as well as in the southwestern regions of Lithuania. 35,71% of sheep population had antibodies against Schmallenberg virus, as well as 32,08% of deer population. However, there is no association between antibodies and age groups due to the small sample in the sheep and deer population, but data from deer samples suggests that the role of deer as a virus reservoir in wildlife. Regardless of the species of the animal, in year 2014 the prevalence of serologically positive ruminants was 16,73%, and in year 2016 - 11.8%. The highest number of positive samples was found in sheep (35.71%), the lowest was found among cattle (12.8%).