Etinės dilemos ir moralinis distresas laukinių gyvūnų priežiūroje
Jalil, Patrick, Henri |
Recenzentas / Reviewer |
Šiame tyrime nagrinėjamos etinės dilemos laukinių gyvūnų priežiūros srityje, ypač vertinant šių dilemų keliamą moralinį distresą, jų pasireiškimo dažnumą ir tai, kaip jas patiria skirtingos demografinės grupės. Šiam tikslui pasiekti buvo vertinami 1- etiniai stresoriai, dažniausiai sukeliantys moralinį distresą patiriamų laukinių gyvūnų priežiūros srityje, atsižvelgiant į skirtingus demografinius rodiklius, 2- etinių dilemų, patiriamų laukinių gyvūnų priežiūros darbuotojų, paplitimas pagal skirtingus demografinius rodiklius bei 3- analizuojami ryšiai tarp etinių stresorių ir etinių dilemų pasireiškimo skirtingose tiriamųjų grupėse.
Apklausos anketa buvo išsiųsta laukinių gyvūnų priežiūros darbuotojams visame pasaulyje, į kurią atsakė 129 darbuotojai. Buvo tiriamas šešių laukinių gyvūnų priežiūros srityje dažniausiai pasitaikančių etinių dilemų poveikio dažnumas: gydymo sprendimas, laukinės gamtos eutanazija, negalėjimas paleisti į laisvę, individo ir populiacijos konfliktas bei žmonių ir laukinės gamtos konfliktas. Apklausos dalyviai taip pat buvo prašomi nurodyti su laukinių gyvūnų priežiūra susijusio moralinio distreso lygį.
Rezultatai atskleidė, kad moralinio distreso lygis skiriasi priklausomai nuo amžiaus, lyties, profesijos ir su respondentais susijusių regionų. Kaip didžiausios moralinį distresą keliančios etinės dilemos buvo įvardytos visuomenės aplinkosauginio sąmoningumo stoka, taip pat su laukinių gyvūnų eutanazija susiję aspektai. Dažniausiai laukinių gyvūnų priežiūroje pasitaikančiomis etinės dilemos – žmonių ir laukinės gamtos konfliktas bei resursų laukinių gyvūnų priežiūrai trūkumas. Nustatyta, kad tokios etinės dilemos, kaip išteklių trūkumas ir negalėjimas paleisti laukinio gyvūno tiesiogiai teigiamai koreliuoja su moraliniu distresu. Laukinių gyvūnų eutanazija kaip etinė dilema, atvirkščiai, neigiamai koreliavo su moraliniu distresu, kuris, tikėtina, mažėjo dėl galimos laukinių gyvūnų priežiūros darbuotojų desensibilizacijos.
Ateityje reikalinga daugiau reprezentatyvių ir didesnės imties tyrimų, kurie leistų išsamiau atkleisti sąsajas tarp laukinių gyvūnų priežiūros specialistų patiriamo moralinio distreso ir profesinėje praktikoje pasitaikančių etinių dilemų.
This study explores ethical dilemmas in the wildlife field, specifically examining the moral distress caused by these dilemmas, their frequency, and how they are experienced across different demographic groups. To achieve this aim, the study evaluated 1- the distress caused by ethical stressors commonly encountered in the wildlife field across different demographic groups, 2- the prevalence of different ethical dilemmas experienced by wildlife workers across the demographic groups, and 3- analysed the links between ethical stressors and frequency of ethical dilemmas across the groups of respondents. A survey was sent to wildlife workers globally and resulted in 129 respondents. Exposure frequency was studied for six ethical dilemmas commonly found in the wildlife field: treatment decision, wildlife euthanasia, inability to release, individual vs. population, and human-wildlife conflict. The distress level caused by related ethical stressors encountered by wildlife workers was asked. The results showed difference in moral distress levels among ages, genders, occupations, and regions, as well as exposure frequency differences among occupations and regions. It was highlighted that the most distressing ethical issue is the lack of environmental awareness of the public, followed by wildlife euthanasia related stressors. Human-wildlife conflict and lack of resources were the ethical dilemmas participants mentioned most frequently. Some ethical dilemmas were found to cause cumulative distress the more they were encountered such as the lack of resources and the inability to release a wild animal, while wildlife euthanasia had the opposite effect on distress with it lowering with higher exposure due to desensitisation of wildlife workers. This study, although thoroughly conducted, needs to be completed with more research and a larger sample to acquire more detailed understanding of the links between the moral distress encountered by wildlife workers and the ethical dilemmas that cause it.