Kvapiojo mairūno (Origanum majorana L.) žolės fenolinių junginių, eterinio aliejaus ir antioksidantinio aktyvumo tyrimas

Abstract

M. Gimbuto magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas doc. dr. Audronis Lukošius; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Farmakognozijos katedra. Darbo tiriamasis objektas kvapusis mairūnas (Origanum majorana L.) – notrelinių (Lamiaceae) šeimos daugiametis, fenolinius junginius, flavonoidus bei eterinius aliejus kaupiantis vaistinis augalas. Origanum majorana L. pasižymi virškinimą gerinančiu, uždegimą mažinančiu, raminančiu, kraujo spaudimą mažinančiu poveikiu. Tyrimo tikslas: nustatyti fenolinių junginių ir flavonoidų kiekius, antioksidacinį aktyvumą ir eterinio aliejaus komponentus kvapiųjų mairūnų (Origanum majorana L.) augalinėje žaliavoje, palyginti šių junginių pasiskirstymą lapuose, stiebuose ir žieduose. Tyrimo uždaviniai: parinkti kvapiųjų mairūnų žiedų, stiebų ir lapų fenolinių junginių ekstrakcijos sąlygas. Nustatyti bendrą fenolinių junginių, flavonoidų kiekį augalinės žaliavos lapų, stiebų ir žiedų ekstraktuose. Nustatyti laisvųjų radikalų surišimo gebą ir redukcinį aktyvumą kvapiųjų mairūnų žolės ekstraktų mėginiuose. Įvertini kvapiųjų mairūnų fenolinius junginius efektyviosios skysčių chromatografijos metodu. Identifikuoti Origanum majorana L. eterinio aliejaus komponentus dujų chromatografijos – masių spektrometrijos metodu. Tyrimo objektas ir metodai: objektas – kvapiųjų mairūnų lapų, stiebų ir žiedų ėminiai. Bendras fenolinių junginių, flavonoidų ir antioksidacinis aktyvumas kvapiųjų mairūnų žieduose, stiebuose ir lapuose nustatytas UV–VIS spektrofotometriniu analizės metodu. Kokybinė ir kiekybinė fenolinių junginių sudėties analizė atlikta taikant ESC metodą. Kvapiųjų mairūnų žolės eterinių aliejų sudėtis nustatyta dujų chromatografijos – masių spektrometrijos metodu. Tyrimo rezultatai ir išvados: optimalios ekstrakcijos sąlygos fenolinių junginių kiekio nustatymui kvapiųjų mairūnų žaliavoje, tai tirpiklis – 70 proc. (V/V) etanolis ir 30 min. ekstrakcijos trukmė veikiant ekstraktą ultragarsu. Didžiausias fenolinių junginių kiekis aptiktas kvapiųjų mairūnų žieduose yra 9,27 ± 0,41 mg GRE/g, panašus fenolinių junginių kiekis – 8,75 ± 0,34 mg GRE/g aptiktas lapuose, o mažiausias kiekis – stiebuose 4,13 ± 0,31 mg GRE/g (p<0,05). Nustatytas flavonoidų kiekis kvapiųjų mairūnų lapuose – 5,75 ± 0,65 mg RE/g, žieduose – 4,27 ± 0,261 mg RE/g, stiebuose – tik 2,13 ± 0,106 mg RE/g (p<0,05). Antioksidacinis aktyvumas stipriausiai pasireiškė vaistinės augalinės žaliavos lapuose, mažiausiai – stiebuose. Nustatytas stiprus koleriacinis ryšys tarp bendro fenolinių junginių kiekio, bendro flavonoidų kiekio ir redukcinio aktyvumo, įvertinto FRAP metodu (atitinkamai 0,948 ir 0,982). Taikant efektyviąją skysčių chromatografiją augalinėje žaliavoje identifikuoti šie junginiai: izokvercitrinas, rozmarino, chlorogeno, kavos, p-kumaro ir ferulo rūgštys. Visuose augalo tirtuose organuose nustatytas dominuojantis junginys – rozmarino rūgštis. Dujų chromatografijos – masių spektrometrijos metodu kvapiųjų mairūnų žolėje identifikuoti eterinio aliejaus komponentai, kurių pagrindinis buvo terpinen-4-olis, kuris sudarė net 29,61 ± 1,09 % visos eterinio aliejaus sudėties.