Marijampolės ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų požiūrio į profilaktinės vaikų vakcinacijos organizavimą ir jų sprendimus lemiančių veiksnių sąsajos

Darbo tikslas. Įvertinti Marijampolės ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų požiūrį į profilaktinės vaikų vakcinacijos organizavimą ir jų sprendimus lemiančių veiksnių sąsajas. Uždaviniai. 1. Nustatyti ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų požiūrį į profilaktinės vaikų vakcinacijos organizavimą. 2. Įvertinti ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų sprendimus, susijusius su vaikų skiepijimu, lemiančius veiksnius. 3. Atskleisti sąsajas tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų požiūrio į vakcinacijos organizavimą ir sprendimus lemiančių veiksnių. Metodika. Tyrimas atliktas 2024 m. spalio 7–18 d. dvejose Marijampolės ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Tiriamieji – Marijampolės X ir Y ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikų tėvai. Tyrimo metodas – epidemiologinis kiekybinis stebėjimo analitinis momentinis tyrimas, anoniminė anketinė apklausa, apklausti 163 tiriamieji, atsako dažnis – 67,1 proc. Marijampolės X ir Y ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo išdalintos popierinės anketos. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis statistiniu programiniu paketu IBM Statistics SPSS 27.0. Kintamiesiems apibūdinti buvo atlikta aprašomoji statistika. Bendrai sąsajai nustatyti buvo skaičiuotas chi kvadrato (χ2) kriterijus, o dviejų proporcijų palyginimui – z kriterijus. Ieškant sąsajų naudotas Spearman‘o koreliacijos koeficientas. Tikrinant statistines hipotezes statistinių išvadų reikšmingumo lygis p < 0,05. Rezultatai. 37,0 proc. apklausoje dalyvavusių ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų mano, kad rekomendacinio pobūdžio Lietuvoje taikomas vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius turėtų būti privalomas, o 35,8 proc. respondentų vaikų profilaktinio skiepijimo organizavimą vertino teigiamai. Apklaustųjų įvardinti imunizacijos organizavimo trūkumai priklausė nuo respondentų amžiaus, išsilavinimo, šeiminės padėties ir šeimos vidutinių mėnesio pajamų (p < 0,05). Tėvų įvardintos skiepijimo galimybės buvo susiję su jų amžiumi, išsilavinimu bei vaikų amžiumi (p < 0,05). Nustatyta, kad respondentų informacijos apie profilaktinį vaiko skiepijimą šaltinis priklausė nuo ikimokyklinio ugdymo įstaigos, vaiko biologinės lyties, šeimos vidutinių mėnesio pajamų, vaiko amžiaus ir respondento išsilavinimo (p < 0,05). 90,2 proc. apklausoje dalyvavusių ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų teigė, kad jų vaikas yra paskiepytas pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių. Kaip pagrindinės priežastys, lėmusios pasirinkimą neskiepyti vaiko, buvo nepakankamas vakcinų saugumas, galimas šalutinis poveikis ir vakcinų nepakankamas efektyvumas, kad apsaugotų nuo galimo susirgimo. Daugiau nei pusė apklaustųjų papildomomis, į skiepijimų kalendorių neįtrauktomis vakcinomis, vaiko neskiepijo, o 33,7 proc. skiepijo nuo erkinio encefalito. Daugeliui respondentų prieš priimant sprendimą skiepyti vaiką yra svarbi šeimos ar vaikų ligų gydytojo nuomonė, asmeninė nuomonė ir mokslinėje literatūroje pateikiama informacija. Prieš vaiko skiepijimą svarbūs faktoriai priklausė nuo ikimokyklinio ugdymo įstaigos, respondento amžiaus, išsilavinimo, šeiminės padėties, vaiko amžiaus ir šeimos vidutinių mėnesio pajamų (p < 0,05). Gautos statistiškai reikšmingos sąsajos tarp respondentams svarbios nuomonės / informacijos šaltinio prieš skiepijant vaiką ir požiūrio į Lietuvoje naudojamo vaikų profilaktinio skiepijimo kalendoriaus privalomumą, įžvelgiamus vaikų imunizacijos organizavimo trūkumus bei galimas skiepijimo organizavimo tobulinimo galimybes ir informacijos šaltinio, iš kurio tėvai gauna informaciją, apie atėjusį laiką profilaktiškai paskiepyti vaiką (p < 0,05). Išvados. Marijampolės X ir Y ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikų tėvai neutraliai vertino vaikų skiepijimo organizavimą, o kiek daugiau nei trečdalis apklaustųjų norėtų, kad vaikų skiepijimų kalendorius būtų privalomas. Galimybę vaiką paskiepyti tik ASPĮ, informacijos apie vaikų vakcinavimo stoką respondentai įžvelgė kaip vaikų imunoprofilaktikos organizavimo trūkumus, o papildomų skiepų įtraukimas į skiepijimų kalendorių patobulintų vaikų vakcinacijos organizavimą. Respondentams prieš priimant sprendimą skiepyti vaiką yra svarbi šeimos ar vaikų ligų gydytojo nuomonė, asmeninė nuomonė ir mokslinėje literatūroje pateikiama informacija. Nustatyta, kad respondentams svarbi nuomonė / informacija prieš skiepijant vaiką priklausė nuo požiūrio į Lietuvoje naudojamo vaikų profilaktinio skiepijimo kalendoriaus privalomumą, įžvelgiamus vaikų imunizacijos organizavimo trūkumus bei galimas skiepijimo organizavimo tobulinimo galimybes ir informacijos šaltinio, iš kurio tėvai gauna informaciją, apie atėjusį laiką profilaktiškai paskiepyti vaiką (p < 0,05).

Aim of the study. To assess the attitudes of parents of preschool children in Marijampolė towards the organization of preventive vaccination of children and the links between the factors determining their decisions. Objectives. 1. To determine the attitude of parents of preschool children towards the organization of preventive vaccination of children; 2. To assess the factors determining the decisions of parents of preschool children related to the vaccination of children; 3. To reveal the links between the attitude of parents of preschool children towards the organization of vaccination and the factors determining the decisions. Methods. The study was conducted on October 7–18, 2024 in two preschool institutions in Marijampolė. The subjects was parents of children in Marijampolė X and Y preschool institutions. The research method was an epidemiological quantitative observational analytical momentary study, an anonymous questionnaire survey, 163 subjects were surveyed, the response rate was 67,1 percent. Paper questionnaires were distributed in Marijampolė X and Y preschool institutions. Statistical data analysis was performed using the statistical software package IBM Statistics SPSS 27.0. Descriptive statistics were performed to describe the variables. The chi-square (χ2) criterion was calculated to determine the general relationship, and the z criterion was used to compare two proportions. Spearman's correlation coefficient was used to search for relationships. When testing statistical hypotheses, the significance level of statistical conclusions was p < 0.05. Results. 37.0 percent of parents of preschool children participating in the survey believe that the recommended preventive vaccination calendar for children applied in Lithuania should be mandatory, and 35.8 percent of respondents positively assessed the organization of preventive vaccination for children. The shortcomings of the organization of immunization identified by the respondents depended on the respondents' age, education, family status and average monthly income of the family (p < 0.05). The vaccination options identified by the parents were related to their age, education and the age of the children (p < 0.05). It was found that the respondents' source of information about preventive vaccination for children depended on the preschool educational institution, the biological sex of the child, the average monthly income of the family, the age of the child and the education of the respondent (p < 0.05). 90.2 percent of parents of preschool children participating in the survey stated that their child is vaccinated according to the preventive vaccination calendar. The main reasons for not vaccinating a child were insufficient vaccine safety, possible side effects and insufficient effectiveness of vaccines to protect against possible illness. More than half of the respondents did not vaccinate their child with additional vaccines not included in the vaccination calendar, and 33.7 percent. vaccinated against tick-borne encephalitis. For many respondents, the opinion of a family doctor or pediatrician, personal opinion and information provided in scientific literature were important before making a decision to vaccinate a child. Important factors before vaccinating a child depended on the preschool educational institution, the respondent's age, education, family status, child's age and average monthly family income (p < 0.05). Statistically significant correlations were obtained between the respondents' opinion/information source important before vaccinating their child and the attitude towards the mandatoriness of the preventive vaccination calendar for children used in Lithuania, perceived shortcomings in the organization of children's immunization and possible opportunities for improving the organization of vaccination, and the information source from which parents receive information about the time to vaccinate their child (p < 0.05). Conclusions. Parents of children from preschool institutions X and Y in Marijampolė had a neutral opinion about the organization of children's vaccinations, and slightly more than a third of those surveyed would like the children's vaccination calendar to be mandatory. Respondents saw the possibility of vaccinating a child only in a medical institution and the lack of information about children's vaccinations as shortcomings in the organization of immunoprophylaxis in children, while the inclusion of additional vaccines in the vaccination calendar would improve the organization of children's vaccinations. For respondents, before making a decision to vaccinate a child, the opinion of a family doctor or pediatrician, personal opinion and information provided in scientific literature are important. It was found that the opinion/information important to respondents before vaccinating a child depended on the attitude towards the mandatoryness of the children's preventive vaccination calendar used in Lithuania, the perceived shortcomings in the organization of children's immunization and possible opportunities for improving the organization of vaccinations, and the source of information from which parents receive information about the time to vaccinate their child (p < 0.05).