Inkstų kraujagyslių radiologinė diagnostika ir jų spindžio reikšmė inkstų nepakankamumui
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Darbo pavadinimas: Inkstų kraujagyslių radiologinė diagnostika ir jų spindžio reikšmė inkstų nepakankamumui. Darbo tikslas: įvertinti dažniausiai atliekamus inkstų kraujagyslių radiologinius tyrimus ir jų spindžio pokyčių dažnį bei reikšmę inkstų nepakankamumui. Darbo uždaviniai: išanalizuoti pacientų su nustatytais inkstų kraujagyslių spindžio pokyčiais demografinius duomenis bei pacientų turimus rizikos veiksnius. Įvertinti inkstų kraujagyslių spindžio pokyčių reikšmę inkstų nepakankamumui bei dažniausiai atliekamus inkstų kraujagyslių spindžio radiologinės diagnostikos metodus, jų diagnostines vertes. Įvertinti ultragarso tyrimo svarbą inkstų arterijų stenozės patologijos diagnostikoje. Įvertinti kompiuterinės tomografijos angiografijos tyrimo svarbą inkstų arterijų stenozės patologijos diagnostikoje. Įvertinti intervencinės angiografijos tyrimo svarbą inkstų arterijų stenozės patologijos diagnostikoje. Metodai: atliktas retrospektyvinis tyrimas analizuojant 52 pacientų, sirgusių IAS su inkstu nepakankamumu ir dėl to gydytų LSMU KK, radiologinius tyrimus. Atlikti gautų duomenų palyginimai ir statistiniai skaičiavimai. Duomenys rinkti Microsoft Office Excel 2016 programa. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS 22 statistikos paketą. Anatominiai pokyčiai buvo vertinami „MedDream“ sistemos radiologiniuose vaizduose ir gydytojų radiologų vaizdinių tyrimų aprašymuose. Tyrimo dalyviai: pacientai, kuriems 2016-2022 metais buvo atliekama radiologinė inkstų kraujagyslių diagnostika dėl inkstų kraujagyslių spindžio pokyčių ar inkstų nepakankamumo. Rezultatai: šiame tyrime inkstų kraujagyslių spindžio pokyčiai dažniau pasireiškė moterims (57,7%) nei vyrams (42,3%). Vyrų amžiaus vidurkis buvo 70,0 ±13,97m., o moterų – 68,97 ±12,57m. Inkstų nepakankamumu su IAS statistiškai reikšmingai (p0,05) inkstų nepakankamumui. Dažniausiai atliktas intervencinės angiografijos tyrimas (86,5% atvejų). KTA tyrimas atliktas 53,8% tiriamųjų ir nustatytos 100% jautrumo, 25% specifiškumo ir 86,36% tikslumo diagnostinės vertės. UG tyrimas atliktas 11,5% atveju ir nustatytos 20% jautrumo, 100% specifiškumo ir 33,33% tikslumo diagnostinės vertės. Išvados: nebuvo stebėta statistiškai reikšmingo pasiskirstymo tarp inkstų kraujagyslių spindžio pokyčių turinčių pacientų vyrų ir moterų bei jų amžiaus. Didžioji dauguma tiriamųjų (90,4%) turėjo bent vieną rizikos veiksnį. Nebuvo nustatyta statistiškai reikšminga inkstų arterijų spindžio pokyčių įtaka inkstų nepakankamumui. KTA tyrimas buvo taikomas dažnai, tačiau intervencinės angiografijos tyrimas buvo atliktas dažniausiai ir buvo išsamiausias radiologinis tyrimas IAS diagnostikoje. UG tyrimas gali būti naudingas kaip pirminės atrankos tyrimas įtariamai IAS, tačiau galutinės diagnozės patvirtinimui reikėtų atlikti KTA, o geriausiu atveju – intervencinės angiografijos tyrimus. Rekomendacijos: pacientams paskirti kuo tikslesnį radiologinį tyrimą IAS nustatymui bei juos stebėti ir perspėti dėl galimų restenozių. Kilus įtarimui dėl IAS pacientui paskirti kuo tikslesnį radiologinį tyrimą.
Title: Radiological Diagnosis of Renal Blood Vessels and the Importance of Their Diameter for Renal Failure. Objective: to determine the most commonly used radiological examinations of renal blood vessels and the frequency and significance of changes in their radius for renal failure. Research tasks: to analyze the demographic data of patients with established changes of renal vessel diameter and the risk factors available to patients. To evaluate the significance of changes in renal vascular lumen for renal failure and the most commonly used methods of radiological diagnosis of renal vascular diameter, their diagnostic values. To evaluate the importance of ultrasound in the diagnosis of renal artery stenosis pathology. To evaluate the importance of computed tomography angiography in the diagnosis of renal artery stenosis pathology. To evaluate the importance of interventional angiography in the diagnosis of renal artery stenosis pathology. Methods: a retrospective study was performed analyzing the radiological examinations and descriptions of 52 patients with renal artery stenosis and renal insufficiency treated at LSMU Kaunas clinics. Comparisons and statistical calculations of the obtained data were performed. Data was collected using Microsoft Office Excel 2016 program. Statistical analysis was performed using the IBM SPSS 22 statistical package. Study participants: patients who underwent radiological diagnosis of renal blood vessels in 2016-2022 due to changes in renal vascular diameter or renal failure. Results: in this study, changes in renal vessel diameter were more common in women (57,7%) rather than men (42,3%). The mean age of men was 70,0 ± 13,97 years, and that of women was 68,97 ± 12,57 years. Patients with renal insufficiency and renal artery stenosis were statistically significantly (p0,05) on the renal failure stage of the patient. The most commonly administered radiology test was interventional angiography, performed to 86,5% of patients. The computed tomography angiography test was performed on 53,8% of subjects and the diagnostic values of 100% sensitivity, 25% specificity, and 86,36% were found. The ultrasound test was performed on 11,5% of subjects and the diagnostic values of 20% sensitivity, 100% specificity, and 33,33% accuracy were found. Conclusion: no statistically significant distribution was observed between male and female patients with renal vessel diameter changes when comparing their ages. The vast majority of subjects (90,4%) had at least one risk factor. No statistical significance of renal vessel diameter for renal insufficiency was observed. The computed tomography angiography test was used frequently, but the interventional angiography test was the most common and the most comprehensive radiological test in the diagnosis of renal artery stenosis. The ultrasound test may be useful as a primary screening test for suspected renal artery stenosis, but computed tomography angiography and, at best, interventional angiography tests should be performed to confirm the final diagnosis. Recomendations: assign patients the most accurate radiological examination possible for renal artery stenosis and monitor and alert them to possible restenosis. If there is a suspicion of renal artery stenosis, prescribe the most accurate radiological examination possible for the patient.