Ūmaus prieširdžių virpėjimo ir prieširdžių plazdėjimo metu registruotų parametrų sąsajos su lokalaus Žemės magnetinio lauko stiprumo kitimais

Autorius: Benediktas Antanas Los Mokslinis vadovas: Prof. dr. Gediminas Jaruševičius Konsultantai: Prof. habil. dr. Alfonsas Vainoras, gyd. rez. Greta Žiubrytė Pavadinimas: „Ūmaus prieširdžių virpėjimo ir prieširdžių plazdėjimo metu registruotų parametrų sąsajos su lokalaus Žemės magnetinio lauko stiprumo kitimais. “ Tyrimo tikslas: Nustatyti lokalaus Žemės magnetinio lauko poveikį ūmaus prieširdžių virpėjimo ir plazdėjimo metu registruotiems klinikiniams parametrams. Tyrimo uždaviniai: 1) Įvertinti tiriamųjų demografinius rodiklius, gretutines ligas, artimąsias (hospitalines) išeitis. 2) Ištirti lokalaus Žemės magnetinio lauko sąsajas su ūmaus prieširdžių virpėjimo ir prieširdžių plazdėjimo išeitimis. 3) Ištirti lokalaus Žemės magnetinio lauko sąsajas su ūmaus prieširdžių virpėjimo ir prieširdžių plazdėjimo metu registruotais laboratoriniais parametrais. 4) Ištirti lokalaus Žemės magnetinio lauko sąsajas su ūmaus prieširdžių virpėjimo ir prieširdžių plazdėjimo metu registruotais klinikiniais duomenimis. Tyrimo metodika: Į tyrimą buvo įtraukti 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto ligoninės Kauno Klinikų Skubios pagalbos skyriuje fiksuoti prieširdžių virpėjimo ir plazdėjimo atvejai. Prieširdžių virpėjimo ir plazdėjimo metu registruoti laboratorinių tyrimų duomenys buvo apibendrinti išvedus trijų dienų vidurkius, o visas tyrimo laikotarpis, 365 dienos, suskirstytas į 122 intervalus (paskutinį intervalą sudarė dvi dienos). Ryšys tarp širdies aritmijų skaičiaus ir LŽML stiprumo kitimų buvo analizuotas susumavus pasireiškusius PV ir PP epizodus trijų dienų intervale. Duomenys apie magnetinio lauko stiprumo kitimus gauti iš Baisogaloje įrengto itin jautraus magnetometro, o pats magnetinio lauko aktyvumas vertintas dvejomis kryptimis: šiaurės – pietų (NS) ir rytų - vakarų (EW). Gautų duomenų analizė ir koreliacijų paieška su turima klinikine ir laboratorine informacija atlikta išvedus trijų dienų magnetinio lauko stiprumo vidurkius 6 dažnių intervaluose: P1 [0;3.5], P2 [3.5;7], P3 [7;15], P4 [15;32], P5 [32;65], P6 [0;65].

Tyrimo rezultatai: 1) PV ir PP atvėjų skaičius per 3 dienų intervalą nebuvo statistiškai reikšmingai susijęs su LŽML stiprumu. 2) kreatinino koncentracija kraujyje silpnai koreliavo su LŽML stiprumo kitimais žemo (0 – 3,5, 3,5 – 7, 7 – 15 Hz) dažnio intervaluose EW kryptimi, tuo tarpu NS kryptimi koreliacija nustatyta 15 – 32 Hz dažnio intervale. 3) Pastebėtos statistiškai reikšmingos silpnos ir vidutinio stiprumo neigiamos koreliacijos tarp LŽML visų analizuojamų dažnių intervalų stiprumo ir glomerulų filtracijos greičio (GFG) bendroje populiacijoje. 4) Bendroje populiacijoje pastebėtas silpnai teigiamas statistiškai reikšmingas ryšys tarp magnio koncentracijos kraujyje ir LŽML 3,5 - 7, 15 - 32, 32 – 65 Hz dažnių EW kryptimi 5) Nustatytos statistiškai reikšmingos koreliacijos tarp sėkmingos baigties dažnio ir magnetinio lauko žemų 0 – 3,5, 3,5 – 7, 7 – 15, 15 – 32 Hz dažnių intervalų bendroje populiacijoje. 6) Jaunesnių vyrų grupėje amiodarono dozės vidurkis reikšmingai koreliavo su LŽML aukšto 32 – 65 Hz dažnio komponentu EW kryptimi, r = - 0,295, p = 0,026. Išvados: 1) Statistiškai reikšmingas ryšys tarp LŽML aktyvumo ir PV atvejų skaičiaus visose tiriamųjų grupėse nenustatytas. 2) Didesnis LŽML aktyvumas teigiamai veikia PV atvejų išeitis. Sėkmingos baigties dažnis didesnio geomagnetinio aktyvumo dienomis buvo didesnis. 3) Didesnis LŽML aktyvumas skirtinguose dažnių intervaluose nevienodai veikia įvairius laboratorinių tyrimų rezultatus, o magnetinio lauko kryptis gali daryti įtaką sukeliamam poveikui 4) ŠSD gali būti susijęs LŽML aktyvumo pokyčiais. Mažesnis ŠSD PV metu stebėtas esant didesniam LŽML aktyvumui aukštame 32 – 65 Hz dažnyje EW kryptimi. Raktažodžiai: prieširdžių virpėjimas; prieširdžių plazdėjimas; aritmijos; geomagnetinis laukas; lokalus žemės magnetinis laukas; magnetinis laukas.

Author: Benediktas Antanas Los Academic supervisors: Prof. dr. Gediminas Jaruševičius, Prof. habil. dr. Alfonsas Vainoras, gyd. rez. Greta Žiubrytė Title: Correlations between changes in Earth‘s magnetic field and parameters recorded during acute atrial flutter, fibrilation. Research tasks 1) To evaluate the demographic indicators, comorbidities, and immediate (hospital) outcomes. 2) To identify a correlation between local Earth magnetic field intensity and acute atrial fibrillation, atrial flutter hospital outcomes. 3) To analyze laboratory parameters correlation with changes in local Earth magnetic field intensity. 4) To detect relation between local Earth's magnetic field and the clinical data recorded during acute atrial fibrillation and atrial flutter. Methods: The study included 2019. January 1 - 2019 31 December Cases of atrial fibrillation and flutter recorded in the Emergency Department of Kaunas Clinics of the Lithuanian University of Health Sciences Hospital. Laboratory data recorded during atrial fibrillation and flutter were summarized by three-day averages, and the entire study period, 365 days, was divided into 122 intervals (the last interval was two days). The association between the number of cardiac arrhythmias and changes in the severity of local Earth magnetic field was analyzed by summing the incidence of PV and PP episodes over a three-day interval. Data on the changes in the strength of the magnetic field were obtained from a highly sensitive magnetometer installed in Baisogala, and the activity of the magnetic field itself was evaluated in two directions: north-south (NS) and east-west (EW). The analysis of the obtained data was performed by deriving three-day averages of the magnetic field strength in 6 frequency ranges: P1 [0; 3.5], P2 [3.5; 7], P3 [7; 15], P4 [15; 32 ], P5 [32; 65], P6 [0; 65]. Results: 1) The number of PV and PP events over the 3-day interval was not statistically significantly related to the strength of geomagnetic field. 2) Blood creatinine concentration was weakly correlated with changes in the intensity of magnetic field in the low (0–3.5, 3.5–7, 7–15 Hz) frequency range in the EW direction, whereas in the NS direction the correlation was found in the 15–32 Hz frequency range. 3) Statistically significant weak to moderate negative correlations were observed between the strength of all analyzed frequency ranges and the glomerular filtration rate (GFR) in the general population. 4) In the general population, a weakly positive statistically significant relationship was observed between blood magnesium concentrations and local Earth magnetic field in the direction of EW at 3.5 - 7, 15 - 32, 32 - 65 Hz. 5) Statistically significant correlations were found between the possitive outcome rate and the magnetic field low frequency ranges of 0 - 3.5, 3.5 - 7, 7 - 15, 15 - 32 Hz in the general population. 6) In the young men group, the mean dose of amiodarone was significantly correlated with the high-frequency component of CML in the direction of EW, r = - 0.295, p = 0.026. Conclusions: 1. No statistically significant relationship was found between local Earth magnetic field activity and the number of cases in all study groups. 2) Higher activity of local Earth magnetic field has a positive effect on the outcome of AF cases. The possitive outcome rate was higher on days of higher geomagnetic activity. 3) Different laboratory parameters are unequally affected by changes in the intensity of different frequencies of the local Earth magnetic field and the direction of the field can influence the induced effect. 4) Clinical parameters such as heart rate may be related to changes in geomagnetic activity. A lower heart rate was observed in cases with stronger magnetic activity at a high frequency of 32–65 Hz in the EW direction. Key words: atrial fibrillation; atrial fibrillation; arrhythmias; geomagnetic field; local earth magnetic field; magnetic field.