Garsinio fono poveikis dėmesio koncentracijai
Reimoris, Matas |
Recenzentas / Reviewer |
Tyrimo problema: Garsinis fonas gali tiek pagerinti, tiek sutrikdyti žmogaus dėmesio koncentraciją. Dauguma tyrimų nagrinėja išimtinai baltąjį triukšmą ar bendrai muzikos klausymo poveikį. Šiuo tyrimu siekiama užpildyti literatūros spragas: ištirti rudojo triukšmo, žemesnių dažnių garso, poveikį dėmesiui. Tyrimo dalyviai ir metodai: Eksperimente dalyvavo 30 suaugusių žmonių. Tyrimo dalyviai atliko užduotis penkiomis skirtingo foninio garso sąlygomis: esant tylai, baltajam triukšmui, rudajam triukšmui, muzikai su žodžiais ir klasikinei muzikai. Visų stimulų garsumas buvo ~65 dB. Kiekvienos užduoties metu tyrimo dalyvis skaitydavo tekstą, mintyse skaičiuodavo nurodytų kategorijų žodžius ir perskaitęs atsakydavo į klausimą apie siužetą. Visi tekstai panašios apimties, kiekviename buvo įterpti dviejų skirtingų semantinių kategorijų žodžiai, nuo 5 iki 25 kiekvienoje kategorijoje. Garsinių sąlygų pateikimo eiliškumas buvo subalansuotas naudojant 5x5 lotyniškąjį kvadratą, tarp užduočių buvo daroma 3 minučių pertrauka. Tyrimo dalyviai į eksperimentą atvyko du kartus skirtingomis dienomis, antrojo vizito metu taikyta veidrodinė garsinių sąlygų seka. Užduotys buvo pateikiamos naudojant autorių sukurtą ir specialiai pritaikytą kompiuterinę programą. Rezultatai: Duomenys buvo renkami fiksuojant akių judesius „Tobii Pro“ įranga, kuria buvo registruotas žvilgsnio fiksacijų skaičius ir jų trukmė teksto bei šoninėse zonose. Išvados: Vertinant rezultatus nenustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų tarp skirtingų garsinių sąlygų. Tai gali būti aiškinama didesne individualių asmens ypatumų, sensorinio jautrumo ar metodo ribotumų įtaka. Taip pat užduotis, reikalaujanti daug kognityvinių pajėgumų, galėjo maksimaliai apkrauti kognityvines sistemas ir garsinis fonas galėjo tapti nereikšmingu bendrai vykstančių procesų kontekste („lubų“ efektas).
Research problem: Background sound can both enhance and disturb concentration. Most studies look exclusively at white noise or the effects of listening to music in general. In this study, we aim to fill a gap in the literature: to investigate the effects of brown noise on attention. Study participants and methods: The experiment involved 30 adult participants. Participants performed five tasks with different auditory stimuli (silence, white noise, brown noise, music with words and classical music). The loudness of all stimuli was ~65 dB. In each task, the participant read a text, mentally counted the words in the specified categories and answered a question about the plot after reading. All texts were of similar length, each containing words from two different semantic categories, with between 5 and 25 words in each category. The order of presentation of the auditory conditions was balanced using a 5x5 Latin square, with a 3- minute break between tasks. Participants came to the experiment twice on different days, with a mirrored sequence of auditory conditions on the second visit. The tasks were presented using a custom computer program. Results: The data were collected in two ways: eye movement recording using “Tobii Pro” to count the number and duration of gaze fixations in the text and lateral areas. Conclusions: The results showed no statistically significant differences between the different sound conditions. This may be explained by the greater influence of individual personal traits, sensory sensitivity or method limitations. Also, a cognitively demanding task may have placed a maximum load on the cognitive systems and rendered the auditory background irrelevant in the context of the overall processes (“ceiling” effect).