Gyvenimas po onkologinės ligos: pasveikusiųjų patirtys
Ginevičienė, Gabrielė |
Recenzentas / Reviewer | |
Recenzentas / Reviewer | |
Konsultantas / Consultant | |
Valantinas, Antanas | Komisijos pirmininkas / Committee Chairman |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Tyrimo problema. Gyvenimas po onkologinės ligos, tai momentas, atskleidžiantis ne tik pačio pasveikusiojo pasaulį, bet ir saveiką su juo. Gyvenimo po onkologinės ligos patyrimo pažinimas, gali tapti svarbia prevencine ir intervencine priemone sergantiesiems bei pasveikusiems, siekiant užtikrinti jų geresnę gyvenimo kokybę ir lengvesnę integraciją po ligos. Tačiau tyrimų, orientuotų į šio fenomeno įvairiapusišką patyrimą Lietuvoje beveik nėra. Gyvenimo po onkologines ligos suvokimas tampa fragmentuotas, kuriame išryškėja tik tam tikri išskirti aspektai kitų tyrėjų darbuose. Tyrimo metodai. Tyrimui atlikti pasirinkta kokybinė tyrimo strategija. Tyrime dalyvavo 6 tyrimo dalyvės, kurioms po onkologinės ligos gydymo yra praėję 1-5 metai. Duomenis rinkti giluminio, pusiau struktūruoto, interviu metu bei analizuoti fenomenologinės psichologinės analizės metodu pagal A. Giorgi. Rezultatai. Tyrimo dalyvių pasakojimuose atsiskleidė gyvenimo po onkologinės ligos akivaizdoje jaučiamas išsilaisvinimas, atnešantis naują gyvenimą, kuris buvo lydimas asmenybės pokyčių, pasikeitusio pasaulio matymo ir tarpusavio santykių įvertinimo. Tuo pačiu, šio fenomeno rėmuose išryškėja nuolat lydintys ligos prisiminimai, kuriuos paskatina tyrimų laukimas ir fiziologiniai simptomai. Tenka prisitaikyti prie naujos realybės, kurioje vyrauja didžiulis džiaugsmas, bet tuo pačiu ir bejėgiškumas dėl onkologinės ligos pasikeitusių fizinių galimybių. Onkologinės ligos akivaizdoje pasveikimas įvardijamas, kaip neįmanomas, nes tai visą gyvenimą besitęsiantis procesas. Išvada. Gyvenimas po onkologinės ligos, tai lyg naujas gimimas, kuris paskatina asmenybės pokyčius, pakeičia pasaulio suvokimą ir požiūrį į jį. Tuo pačiu, gyvenimas po onkologinės ligos neatsiejamas nuo prisiminimų susijusių su liga ir jaučiama baimė, kad ji atsinaujins.
Investigation problem. Living after an oncological disease is a moment that reveals not only the world of the recovered person, but also his/her interaction with it. Understanding the experience of living after an oncological disease can become an important preventive and interventional tool for patients and recovered individuals to ensure a better quality of life and easier integration after the disease. However, there are almost no studies in Lithuania focused on the multifaceted experience of this phenomenon. The perception of life after oncological disease becomes fragmented and this is reflected in the work of other researchers who highlight only certain aspects. Research methods. A qualitative research strategy was chosen for the study. The study included 6 participants who were treated for oncological disease 1-5 years ago. Data was collected during in-depth, semi-structured, interviews and analyzed by the method of phenomenological psychological analysis according to A. Giorgi. Results. The stories of the study participants revealed the liberation felt in the face of life after oncological disease, bringing a new life that was accompanied by personality changes, a changed worldview, and an appreciation of relationships. At the same time, within the framework of this phenomenon, constantly accompanying memories of the disease emerge, prompted by the waiting for medical follow-up test results as well as experienced physiological symptoms. The recovered patients have to adapt to a new reality in which great joy prevails, but at the same time a feeling of helplessness develop due to changed physical capabilities as a result of oncological disease. Conclusion. An oncological disease affects a person’s life in many ways, both leading to personality changes as well as the changes in the perception and attitude towards the world. At the same time, life after an oncological disease is inseparable from the memories associated with the disease and the fear that the disease will recur.