Pacientų po tonzilektomijos pooperacinio laikotarpio savijautos dinamikos analizė

Kamilė Macytė „Pacientų po tonzilektomijos pooperacinio laikotarpio savijautos dinamikos analizė“ Darbo tikslas – išanalizuoti pacientų kasdienės savijautos pokyčio – nusiskundimų – dinamiką per 30 dienų nuo gomurio tonzilių pašalinimo operacijos. Darbo uždaviniai: 1. Atlikti literatūros duomenų analizę ir išsiaiškinti, kokie pacientų nusiskundimai yra nurodomi kaip dažniausi tonzilektomijos pooperaciniame periode. Pagal surinktus duomenis parengti originalią anketinę apklausą. 2. Dokumentuoti ir išanalizuoti LSMUL KK ANG ligų klinikoje operuotų ir tyrime dalyvavusių pacientų kiekvienos dienos įsivertinimą pagal anketoje pažymėtų simptomų buvimo faktą, jų pobūdį ir / ar intensyvumą 30 d. laikotarpiu po gomurio tonzilių pašalinimo operacijos suaugusiųjų grupėje (nuo 18 m.). 3. Dokumentuoti ir išanalizuoti LSMUL KK ANG ligų klinikoje operuotų ir tyrime dalyvavusių pacientų tėvų kiekvienos dienos įvertinimą pagal anketoje pažymėtų simptomų buvimo faktą, jų pobūdį ir / ar intensyvumą jų vaikams 30 d. laikotarpiu po gomurio tonzilių pašalinimo operacijos vaikų grupėje (iki 18 m.) 4. Gautus grupių duomenis palyginti tarpusavyje. 5. Remiantis gautais duomenimis, parengti metodinę medžiagą / atmintinę pacientams ar jų tėvams apie galimus savijautos pokyčius 30 dienų laikotarpiu po gomurio tonzilių pašalinimo operacijos. Tyrimo metodika ir dalyviai. Atlikta literatūros apžvalga, siekiant išsiaiškinti dažniausiai pasireiškiančius simptomus tonzilektomijos pooperaciniu laikotarpiu. Susisteminus literatūroje rastą informaciją, tyrimo duomenims surinkti parengtas ir naudotas kiekybinio tyrimo metodas – originali anketinė apklausa. Trisdešimt dienų po tonzilių pašalinimo operacijos kasdien vertinta skausmo lokalizacija ir intensyvumas – pagal skaičių analogijos skausmo skalės kalbinę versiją (SAS); kraujavimo, rijimo ir valgymo, kalbėjimo, miego sutrikimo, nemalonaus kvapo iš burnos simptomų sunkumas bei jų sukeliamas diskomforto pojūtis vertinti pagal Stapelio skalę; kūno temperatūros skaitinė vertė kasdien dokumentuota paciento dienyne; dienyne taip pat pažymėta informacija apie kosulio buvimą / nebuvimą bei nurodyta diena, kada pacientas jautėsi visiškai pasveikęs. Surinktiems duomenims rinkti ir apdoroti naudota MS Office Excel 2016 programa. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS 28.0.0.1 programinį paketą. Požymių pasiskirstymui imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika – absoliučių reikšmių (N) ir procentinių dažnių (proc.) pasiskirstymas. Kiekybiniai duomenys pateikiami kaip aritmetinis vidurkis su standartiniu nuokrypiu (SN). Kokybinių požymių tarpusavio priklausomybei vertinti taikytas chi kvadrato (χ2) testas. Rezultatų skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Ryšio stiprumui tarp dviejų skirtingų požymių vertinti apskaičiuotas Spearman koreliacijos koeficientas (r). Tyrime dalyvavo 52 pacientai (vaikai ir suaugusieji), kuriems 2021 m. LSMUL KK ANG ligų klinikoje buvo šalintos gomurio tonzilės. Tyrimo rezultatai. Ryklės skausmą po operacijos jautė visi tiriamieji. Šis skausmas intensyvėjo pirmąsias 5–6 paras, vertinimo vidurkis buvo ~ 6 balai. Kaklo, dantų ir ausų skausmas dažniausiai vertintas kaip silpnas ar vidutinis ir neviršijo 4 b., labiausiai vargino pirmą savaitę po operacijos. Vaikų jaučiamas skausmas dažniausiai buvo malšinamas vienu vaistu nuo skausmo, vartojamu vidutiniškai 7–10 parų. Suaugusieji dažniausiai rinkosi dviejų vaistų nuo skausmo derinį, juos vartojo 10–11 parų. Ir vaikų, ir suaugusiųjų karščiavimas neviršijo febrilaus vidutinio karščiavimo ribos ir vidutiniškai truko 6 paras. Trečdaliui pacientų (29 proc.) pasireiškė kraujavimas – 4 iš jų pirminis ir 11 antrinis, iš kurių atitinkamai 1 ir 6 pacientams kraujavimas stabdytas taikant elektrokauterizaciją bendrinėje nejautroje. Nustatyta statistiškai reikšminga, nuo amžiaus nepriklausanti skausmo intensyvumo sustiprėjimo ir kraujavimo sąsaja (p < 0,05, r = 0,89) bei silpna priklausomybė tarp aukštesnės kūno temperatūros ir sumažėjusio skysčių gavimo (p < 0,05, r = 0,19). Dažniausias rijimo ir valgymo sutrikimas buvo pasunkėjęs ir skausmingas rijimas, tai nurodė 41 pacientas (79 proc.). Sausas kosulys pasireiškė 19 pacientų (37 proc.), vidutiniškai truko 3–5 paras. Nemalonų kvapą iš burnos jautė 45 pacientai (87 proc.) – intensyviausiai (vid. 4 b.) pirmosiomis paromis po operacijos. Statistiškai reikšmingai išsiskiria pirmų 7 parų po operacijos suprastėjusi miego kokybė (vid. 5 b.), tai nurodė 43 pacientai (83 proc.). Nustatyta, kad intensyvesnis skausmas turėjo įtakos aukštesniam miego sutrikimų įvertinimui balais (p < 0,05, r = 0,31). Kalbėjimo sutrikimai po tonzilektomijos operacijos buvo reti, pasireiškė 4 pacientams (8 proc.). Abiejų grupių pacientai stipriausius simptomus jautė pirmas 10 parų po operacijos. Vaikai vidutiniškai 1 para anksčiau jautėsi pasveikę nei suaugusieji. Kitų statistiškai reikšmingų skirtumų tarp grupių nepastebėta. Išvados. Dažniausi pacientų nusiskundimai ir galimos komplikacijos tonzilektomijos pooperaciniame laikotarpyje: ryklės, kaklo, dantų, ausų skausmas; kraujavimas; karščiavimas; rijimo ir valgymo sutrikimai; kąsnio jausmas ryklėje; nemalonus kvapas iš burnos; kalbėjimo sutrikimai ir miego sutrikimai. Stipriausiai simptomai pasireiškė pirmas 10 parų po operacijos, dažniausiai tęsėsi 20–21 parą. Reikšmingų skirtumų pagal amžių arba pagal lytį beveik nepastebėta.

Kamilė Macytė „Analysis of the Postoperative Dynamics Of The Well-Being of Patients after Tonsillectomy“ The aim of this research was to analyze changes in the daily well-being of patients within 30 days after tonsillectomy. Tasks: 1. To evaluate and analyse the most frequent complaints of patients and complications in the postoperative period of tonsillectomy. 2. The daily self-assessment of patients, operated at Kaunas Clinic of Ear, Nose and Throat Diseases of Lithuanian Academy of Health Sciences and participating in the research was documented and analyzed in terms of the presence of symptoms, noted in the questionnaire, their nature and/or intensity for 30 days during the period after the removal of the tonsils of the palate in the adult group (from 18 years). 3. The daily assessment, made by parents of patients, operated at Kaunas Clinic of Ear, Nose and Throat Diseases of Lithuanian Academy of Health Sciences was documented and analyzed in terms of the presence of symptoms, noted in the questionnaire, their nature and/or intensity for 30 days during the period after the removal of the tonsils of the palate in the children group (up to 18 years). 4. Compare the group data obtained with each other. 5. Based on the data obtained, prepare methodological material/memo for patients or their parents about possible changes in well-being in the postoperative period of tonsillectomy.

Research methodology and participants. In order to collect research data, it was used a quantitative research method - a questionnaire. Pain was assessed using the language version of the Analogue Pain Scale (SAS). Swallowing, eating, speaking, sleep disorders, unpleasant breathing and discomfort are assessed by the Stapel scale. MS Office Excel 2016 was used to collect and process the data collected. Statistical analysis was performed using the IBM SPSS 28.0.0.1 software package. The chi-square test (χ2) was used to assess the interdependence of qualitative features. Differences in results were considered statistically significant at p<0.05. The study involves 52 patients( after tonsillectomy) of Kaunas Clinic of Ear, Nose and Throat Diseases of Lithuanian Academy of Health Sciences. Research results. All subjects experienced sore throats. This pain increased over 5-6 days with an average pain score of ~6 points, therefore rated as average. Pain in the neck, teeth, and ears was most often assessed as mild or moderate and did not exceed 4 points, with the greatest anxiety occurring in the first week after surgery. Pain experienced by children was usually relieved by one painkiller for an average of 7–10 days. Adults usually choose a combination of two painkillers for 10 to 11 days. One third of the patients (29%) experienced bleeding, 4 of which were primary and 11 were secondary, of which 1 and 6 patients, respectively, had their bleeding stopped by electrocautery under general anesthesia. It was found (p<0.05, r=0.89) statistically significant, age-independent relation between pain intensity and bleeding and a weak relation between higher body temperature and decreased fluid intake (p <0.05, r = 0.19). The most common side effects with swallowing and eating were difficulty swallowing and pain, this was reported by 41 patients (79%). Dry cough occurred in 19 cases (37% of patients) and lasted an average of 3-5 days. 45 patients (87%) experienced an unpleasant odor from the mouth - the most intense (on average 4 p) in the first days after surgery. Sleep quality decrease was statistically significant (on average 5 p), as reported by 43 patients (83%) in the first 7 days after surgery. It was found that more intense pain contributed to a higher score of sleep disorders (p<0.05, r=0.31). Speech problems after tonsillectomy were rare and were observed in 4 patients (8%). In patients of both groups, the most pronounced symptoms were noted in the first 10 days after surgery. Children felt healthy on average 1 day earlier than adults. No other statistically significant differences were observed between the groups. Conclusions. The most frequent complaints of patients and possible complications in the postoperative period of tonsillectomy are: sore throat, neck, teeth, ears pain; bleeding; fever; swallowing and eating disorders; feeling of mouthful in the throat; bad breath; speech and sleep disorders. The most severe symptoms occurred during the first 10 days after surgery and usually lasted 20 to 21 days. There were practically no significant differences in age and gender.