Dislipidemijos gydymo įtaka laboratorinių bei instrumentinių tyrimų rezultatams širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos dalyvių tarpe
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Autorius: Eglė Ignatavičiūtė Pavadinimas: Dislipidemijos gydymo įtaka laboratorinių bei instrumentinių tyrimų rezultatams širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) prevencijos programos dalyvių tarpe. Tyrimo tikslas: Įvertinti dislipidemijos gydymo įtaką laboratorinių bei instrumentinių tyrimų rezultatams ŠKL prevencijos programos dalyvių tarpe. Tyrimo uždaviniai: 1. Palyginti laboratorinių bei instrumentinių tyrimų rezultatus dislipidemija sergančių pacientų, nevartojančių ir vartojančių statinus, tarpe; 2. Palyginti laboratorinių bei instrumentinių tyrimų rezultatus pacientų, vartojančių skirtingus statinus, tarpe; 3. Įvertinti tikslinių mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (MTL-Ch) verčių pasiektinumo dažnį ŠKL prevencijos programos dalyvių tarpe. Tyrimo metodika: Į šį retrospektyvinį tyrimą įtraukti 140 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Kardiologijos klinikos pacientų, dalyvavusių ŠKL prevencijos programoje bei turinčių dislipidemijos diagnozę, medicininiai duomenys. Duomenų analizei naudotos Microsoft Excel ir IBM SPSS Statistics 27.0 programos. Tyrimo rezultatai: Imtį sudarė 140 pacientų duomenys, iš kurių statinus vartojo 70 (50,0%) pacientų (24,3% – atorvastatiną, 25,7% – rozuvastatiną). Statinus vartojusių pacientų bendro cholesterolio (BCh), MTL-Ch, ne didelio tankio cholesterolio (DTL-Ch) koncentracijos kraujyje buvo mažesnės, palyginus su medikamentų nevartojančiais pacientais (p<0,001 visose lyginamose grupėse). Statinais gydomų pacientų grupėje kartotinės lipidogramos metu nustatytos sumažėjusios BCh, MTL-Ch bei ne DTL-Ch vertės, palyginus su pirmojo vizito metu nustatytomis vertėmis (atitinkamai p<0,001, p=0,011 ir p<0,001), o nevartojančiųjų vaistų pacientų grupėje statistiškai reikšmingų pokyčių nestebėta. Vidutinis MTL-Ch vertės pokytis atorvastatino grupėje buvo -0,38 ± 1,12 mmol/l, o rozuvastatino – -0,33 ± 1,14 mmol/l. Miego arterijų ultragarsinio tyrimo metu dažniau stebimi pradiniai aterosklerotiniai pokyčiai arterijose statinus vartojančių pacientų tarpe, palyginus su vaistų nevartojančiais pacientais (22,9% ir 8,8% pacientų, p=0,024). Individuali tikslinė MTL-Ch koncentracija kraujyje buvo pasiekta 27 (19,3%) tiriamiesiems, tikslas dažniau pasiektas statinus vartojančiųjų tarpe, palyginus su nevartojančiaisiais vaistų (p<0,001). Išvados: Dislipidemijos gydymas turėjo teigiamą poveikį laboratoriniams tyrimams (BCh, MTL-Ch, ne DTL-Ch), bet neturėjo įtakos instrumentinių tyrimų rezultatams ŠKL prevencijos programos dalyvių tarpe. Praktinės rekomendacijos: 1. Rekomenduojama skirti tinkamą ir savalaikį dislipidemijos gydymą ŠKL prevencijos programos dalyviams, siekiant išvengti aterosklerozės progresavimo. 2. Svarbu atsižvelgti į tikslinės MTL-Ch koncentracijos kraujyje pasiekimą/nepasiekimą bei laiku koreguoti skiriamo vaisto dozę.
Author: Eglė Ignatavičiūtė Title: The Influence of Dyslipidemia Treatment on the Results of Laboratory and Instrumental Examinations among the Participants of the Cardiovascular Disease Prevention (CVD) Program. Aim: To evaluate the influence of dyslipidemia treatment on the results of laboratory and instrumental examinations among the participants of the CVD prevention program. Objectives: 1. To compare the results of laboratory and instrumental tests among the patients with dyslipidemia who do not use and use statins; 2. To compare the results of laboratory and instrumental tests among patients who use different statins; 3. To evaluate the low-density lipoprotein cholesterol (LDL-Ch) target value achievement rate among the participants of the CVD prevention program. Methods: The data of 140 patients of the Cardiology Clinic of the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics, who participated in the CVD prevention program and had a diagnosis of dyslipidemia, were enrolled into this retrospective study. Microsoft Excel and IBM SPSS Statistics 27.0 programs were used for data analysis. Results: The sample included data of 140 patients, and 70 (50,0%) patients used statins (24,3% atorvastatin, 25,7% rosuvastatin). Blood values of total cholesterol (TC), LDL-Ch, non-high-density lipoprotein (HDL-Ch) were lower in patients who were using statins, if compared to patients not using medications (p<0.001 in all compared groups). In the statin group TC, LDL-Ch and non-HDL-Ch values were decreased in the second lipidogram, if compared with the first lipidogram (p<0.001, p=0.011 and p<0.001, respectively), while no statistically significant changes were observed in non-statin group. The mean change in LDL-Ch value was -0.38 ± 1.12 mmol/l in the atorvastatin group and -0.33 ± 1.14 mmol/l in the rosuvastatin group. Initial atherosclerotic changes in the arteries were more often found during the carotid arteries ultrasound among patients who use statins than in patients who did not use statins (22.9% and 8.8% of patients, p=0.024). The individual target concentration of LDL-Ch in the blood was achieved in 27 (19.3%) subjects, and the target was achieved more often in the statin group, if compared to non-statin group (p<0.001). Conclusions: The treatment of dyslipidemia had a positive effect on the results of laboratory tests, but did not affect the results of instrumental tests among the participants of the CVD prevention program. Practical recommendations: 1. It is recommended to prescribe an appropriate and well-timed treatment of dyslipidemia to participants in CVD prevention program, in order to prevent the progression of atherosclerosis. 2. It is important to monitor the achievement/non-achievement of the target blood LDL-Ch concentration and adjust the dose of the prescribed medicine on time.