Use this url to cite ETD: https://hdl.handle.net/20.500.12512/249245
X organizacijos darbuotojų miego kokybės sąsajos su gyvensenos veiksniais
Type of publication
text::thesis::master thesis
Title
X organizacijos darbuotojų miego kokybės sąsajos su gyvensenos veiksniais
Other Title
Relationships Between Sleep Quality and Lifestyle Factors in X Organization Employees
Author
Preikšaitė, Viktorija |
Advisor
Other(s)
Recenzentas / Reviewer |
Extent
62 p.
Date Issued
2025-01-16
Field of Science
Abstract
SANTRAUKA
Studijų programa „Gyvensenos medicina“ X ORGANIZACIJOS DARBUOTOJŲ MIEGO KOKYBĖS SĄSAJOS SU GYVENSENOS VEIKSNIAIS Mokslinis vadovas – prof. dr. Vidmantas Vaičiulis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2025, 61 p. Darbo tikslas. Įvertinti X organizacijos darbuotojų subjektyvios miego kokybės sąsajas su gyvensenos veiksniais. Uždaviniai:
- Įvertinti X organizacijos darbuotojų subjektyvią miego kokybę;
- Išanalizuoti X organizacijos darbuotojų fizinį aktyvumą, mitybos įpročius ir patiriamą stresą;
- Nustatyti X organizacijos darbuotojų subjektyvios miego kokybės ir gyvensenos veiksnių sąsajas. Tyrimo metodika.
- Mokslinės literatūros analizė, tyrimas atliktas naudojant momentinę kiekybinę anoniminę apklausą anketavimo būdu. Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta naudojant SPSS (angl. Statistical Package for Social Science) programos 24.0 versiją Tiriamieji. Tyrime dalyvavo 170 respondentų. Rezultatai. Tyrimo rezultatų metu nustatyta, kad didžioji dalis apklaustųjų savo miego kokybę vertina gerai arba vidutiniškai, atitinkamai – 41,8 proc. – gerai ir 38,2 proc. vidutiniškai. 7,1 proc. apklaustųjų savo poilsį vertina blogai. Kuo darbuotojai geriau vertina savo psichoemocinę būklę, tuo jų miego kokybė yra geresnė (r=0,415; p<0,001). Tarp patiriamo streso ir miego kokybės statistiškai reikšmingo ryšio nenustatyta (p>0,05). Tarp miego kokybės ir žalingų medžiagų vartojimo, elektroninių įrenginių (skleidžiančių mėlyną šviesą) naudojimo prieš miegą, fizinio aktyvumo, mitybos, dietų laikymosi, kofeino turinčių gėrimų vartojimo tiesioginio ryšio nenustatyta (p>0,05). Didelio intensyvumo fizine veikla užsiima dažniau tie, kurių miego kokybė yra puiki/ gera (25,3 proc.), negu tie, kurių kokybė yra vidutiniška/ gera (8,2 proc.). Puikiai psichoemocinę būklę dažniau vertina (20,4 proc.) tie, kurių miego kokybė yra puiki/gera, negu tie, kurių miego kokybė yra vidutiniška/gera (3,9 proc.). Kuo tiriamųjų miegas ilgesnis, tuo jų sveikatos būklės vertinimas yra geresnis (r=-0,168; p=0,029). Išvados. Išanalizavus X organizacijos darbuotojų subjektyvią miego kokybę, nustatyta, kad iš 170 darbuotojų, didžioji dalis apklaustųjų savo miego kokybę vertina vidutiniškai, miego kokybę vertina puikiai 22 darbuotojai, mažesnė dalis – gerai ir tik labai maža dalis – blogai. Pusę visų apklaustų respondentų teigė, kad ryte jaučiasi pailsėję, tačiau didžioji dalis taip pat atsakė, kad dienos metu jaučiasi apsnūdę. Išnagrinėjus X organizacijos darbuotojų fizinį aktyvumą, mitybos įpročius ir patiriamą stresą nustatyta, kad beveik pusė tirimųjų dažnai užsiima vidutinio intensyvumo fizine veikla, dažniausiai vakarais. Pastebėta, kad vyresni nei 41 m. amžiaus tiriamieji dažniau užsiima lengvo intensyvumo veikla, negu 31 - 40 m. ar jaunesni nei 30 m. Didžioji dalis jaunesnių nei 30 m. užsiima vidutinio intensyvumo veikla. Tiriamųjų mitybos įpročių rezultatai parodė, kad daržovės ar vaisiai vartojami dažniau nei perdirbtas maistas, kofeino turinčių gėrimų respondentai vartoja dažniausiai 1 - 2 kartus per dieną. Dažniausiai respondentai valgo maždaug 2 - 4 val. prieš miegą. Savo psichoemocinę būklę dauguma (proc.). tiriamųjų įvertino kiap gerą. Daugiau nei trečdalis respondentų streso įveikos strategijas taiko tik kartais, ketvirtadalis respondentų jų netaiko iš vis. X organizacijos darbuotojų subjektyviai vertinama sveikatos būklė ir miego kokybė koreliuoja tarpusavyje: darbuotojai, įvertinę savo miego kokybę gerai, sveikatos būklę taip pat vertino gerai. Taip pat, darbuotojai geriau vertinantys savo psichoemocinę būklę, geriau įvertino ir miego kokybę. Nors tarp patiriamo streso ir miego kokybės tiesioginio ryšio nenustatyta, tačiau pastebėta, kad kuo darbuotojai dažniau taiko streso įveikos būdus, tuo jų miego kokybė yra geresnė. Taip pat pastebėta, kad tie tiriamieji, kurie nurodė, kad miega ilgiau, suvartoja daugiau perdirbto maisto. Raktažodžiai: gyvensenos veiksniai, miego kokybė, cirkadinis ritmas, miego sutrikimai.
Study program "Lifestyle Medicine" RELATIONSHIPS OF SLEEP QUALITY OF THE EMPLOYEES OF ORGANIZATION X WITH LIFESTYLE FACTORS Scientific leader – prof. dr. Vidmantas Vaičiulis Faculty of Public Health, Medical Academy of the Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; in 2025, 61 p. The aim of study. To assess the relationship between subjective sleep quality and lifestyle factors of X organization employees. Tasks:
- To assess the subjective good quality of employees of organization X;
- To analyze the physical activity, eating habits and stress experienced by employees of organization X;
- To determine the correlations between subjective sleep quality and lifestyle factors of X organization employees. Research methodology. Analysis of scientific literature, the study was carried out using an instant quantitative anonymous survey in the form of a questionnaire. Statistical analysis of research data was performed using SPSS (Statistical Package for Social Science) program part 24.0 Subjects. Research support for 170 respondents. Results. During the results of the research, it was found that the majority of the respondents rated their good quality as good or average, respectively - 41.8 percent. - good and 38.2 percent. on average. 7.1 percent respondents rate their recreation poorly. The better employees rate their psycho-emotional self, the better their sleep quality (r=0.415; p<0.001). There was no statistically significant relationship between stress and sleep quality (p>0.05). No direct relationship was found between the quality of sleep and consumption of harmful substances, use of electronic devices (emitting blue light) before sleep, physical activity, nutrition, adherence to diets, consumption of caffeinated beverages (p>0.05). Those with excellent/good sleep quality (25.3%) engage in high-intensity physical activity more than those with average/good sleep quality (8.2%). Excellent psycho-emotional sleep quality is most appreciated (20.4%) by those whose sleep quality is excellent/good, than by those whose sleep quality is average/good (3.9%). The longer the subjects' sleep, the better their assessment of their health status (r=-0.168; p=0.029). Conclusions. After analyzing the subjective quality of sleep of the employees of the X organization, it was found that out of 170 employees, the majority of those surveyed rated their sleep quality as average, 22 employees rated their sleep quality as excellent, a smaller number rated it as good, and only a very small number rated it as bad. Half of all respondents said they felt rested in the morning, but the majority also said they felt sleepy during the day. After examining the physical activity, eating habits and stress experienced by the employees of the X organization, it was found that almost half of the subjects often engage in moderate-intensity physical activity, usually in the evenings. It was noticed that people over 41 years old age subjects more often engage in light intensity activities than 31 - 40 year olds. or younger than 30 years. The majority of people under 30 engaged in moderate-intensity activity. The results of the researched eating habits showed that vegetables or fruits are consumed more often than processed food, the respondents consume caffeinated drinks usually 1-2 times a day. Most often, respondents eat for about 2 - 4 hours. before bed The majority (%) of their psycho-emotional state. evaluated by the subjects as quite good. More than a third of respondents use stress coping strategies only sometimes, a quarter of respondents do not use them at all. The subjectively assessed state of health and sleep quality of the employees of organization X correlate with each other: employees who rated their sleep quality as good also rated their health as good. Also, employees who have a better assessment of their psycho-emotional state also have a better assessment of their sleep quality. Although a direct relationship between the stress experienced and the quality of sleep has not been established, it has been observed that the more frequently employees use stress coping methods, the better their sleep quality. It was also observed that those subjects who reported sleeping longer consumed more processed foods. Keywords: lifestyle factors, sleep quality, circadian rhythm, sleep disorders.
Language
Lietuvių / Lithuanian (lt)
Defended
Taip / Yes
Access Rights
Atviroji prieiga / Open Access