Midazolamo ir deksmedetomidino (Dexdor) palyginamoji analizė vaikų procedūrinei sedacijai
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Autorius: Mantvydas Janavičius Darbo pavadinimas: Midazolamo ir deksmedetomidino (dexdor) palyginamoji analizė vaikų procedūrinei sedacijai Tyrimo tikslas: Analizuojant prieinamą literatūrą, įvertinti bei palyginti midazolamo ir deksmedetomidino sukeltą procedūrinę sedaciją. Tyrimo uždaviniai: Įvertinti ir palyginti prieinamoje literatūroje midazolamo bei deksmedetomidino šalutinių poveikių atsiradimo dažnį, sedacijos pasireiškimo ir atsigavimo nuo jos laiką. Taip pat palyginti šių preparatų sedacijos kokybę bei kurį sedacijai taikomą preparatą labiau toleravo pacientai. Tyrimo metodika: Sisteminė literatūros apžvalga vykdyta remiantis PRISMA atrankos sistemos metodiniais nurodymais. Naudojant daugelį duomenų bazių bei paieškos sistemų, atrinkti tyrimai, kurių dalyviai buvo 0-18 metų amžiaus bei kuriems atlikta procedūrinė sedacija. Paieškos metu atmesti senesni negu 10 metų tyrimai bei tyrimai, kurie nepateikė sisteminei literatūros apžvalgai reikalingų duomenų. Tyrimo rezultatai: Į sisteminė literatūros apžvalgą įtraukta 12 mokslinių tyrimų. Bendra tiriamųjų populiacija buvo 879 vaikai. Sedacijos pasireiškimo laikas vertintas 7 tyrimuose, iš kurių beveik visuose midazolamas pradėjo veikti greičiau. Sedacijos kokybė lyginta ir aprašyta visuose 12 atrinktų tyrimų, tačiau vertinimą apsunkino tai, jog tyrimai naudojo skirtingas vertinimo skales. Keturiuose moksliniuose tyrimuose lyginta, kuris preparatas buvo priimtinesnis vaikams - kiek palankesnius rezultatus rodė deksmedetomidinas. Procedūrinės sedacijos taikant midazolamą bei deksmedetomidiną komplikacijos aptartos 10 mokslinių tyrimų - midazolamas pasireiškė didesniu kiekiu nepageidaujamų reiškinių, nors apžvelgta literatūra nurodo dažnesnes komplikacijas skiriant deksmedetomidiną. Laikas, kurio reikėjo atsigauti nuo sedacijos, aprašytas septyniuose moksliniuose tyrimuose - didesnė dalis autorių teigė, jog atsigavimo nuo sedacijos laikas buvo trumpesnis taikant deksmedetomidiną. Išvados: Remiantis papildoma literatūra, deksmedetomidinas sukelia daugiau nepageidaujamų reiškinių, tačiau sunkių komplikacijų pasireiškia gerokai rečiau negu skiriant midazolamą. Midazolamas pasižymi greitesniu poveikiu negu deksmedetomidinas. Deksmedetomidinas dažniau sukelia pakankamą sedaciją, lemia mažesnį vaiko nerimą, dažnai sukelia gilesnę sedaciją negu midazolamas. Nustatyta, kad vaikai abu vaistus toleruoja pakankamai gerai. Taip pat pastebėta, kad atsigavimo nuo sedacijos laikas taikant deksmedetomidiną yra trumpesnis negu taikant midazolamą. Praktinės rekomendacijos: Kadangi sedacija deksmedetomidinu yra lygiavertė ar net pranašesnė, medikamentas galėtų būti taikomas kaip alternatyva procedūrinei sedacijai midazolamu.
Author: Mantvydas Janavičius Title: Comparative Analysis of Midazolam and Dexmedetomidine (Dexdor) for the Procedural Sedation of Children Aim: To compare the procedural sedation caused by midazolam and dexmedetomidine by analyzing the available literature. Tasks: To evaluate and compare the rate of complications, sedation onset and recovery time. Furthermore, to evaluate the quality of sedation caused by dexmedetomidine and midazolam and their acceptance by children. Methods: The systemic literature review was performed based on the PRISMA guideline. Multiple databases and search platforms were used to select articles of trials, where procedural sedation was performed on participants aged 0-18 years. During this process, articles older than 10 years and those articles that did not describe the necessary criteria for the trial were rejected. Results: Twelve trials were included in this systemic review. The total participant population was 879 children. Sedation onset time was evaluated in 7 trials, of which midazolam was faster in the majority of the trials. Quality of sedation was evaluated in all 12 of the trials, however the sedation evaluation scales differed among the trials, which made the total evaluation more difficult. The acceptance of the medications was evaluated in 4 trials – dexmedetomidine showed slightly greater acceptance rates. Complications of procedural sedation performed with midazolam and dexmedetomidine were overviewed in 10 trials – midazolam was shown to have more complications, even though other trials suggested that dexmedetomidine had more frequent complications. Recovery from sedation time was overviewed in 7 trials of which the majority of authors claimed it was shorter while using dexmedetomidine. Conclusions: While other sources claim dexmedetomidine as having more complications, serious complications occur less frequently while using dexmedetomidine than midazolam. Midazolam has shorter onset time. Dexmedetomidine more frequently produces optimal sedation, leads to less anxiety, and more often produces deeper sedation in children. The results suggest that both medications are well accepted by children. Moreover, sedation recovery time was shorter when using dexmedetomidine than midazolam. Practical recommendations: Considering that sedation with dexmedetomidine is equal or even superior to midazolam, this drug could be used as an alternative to procedural sedation performed with midazolam.