Muzikinio fono įtaka dėmesio koncentracijai
Dulinskas, Tadas |
Recenzentas / Reviewer |
Problema: Vis didėjant foninės muzikos reikšmei įvairiose žmonių gyvenimo aplinkose, svarbu suprasti jo įtaką žmonių dėmesiui. Mokslinėje literatūroje matomi nevienareikšmiai rezultatai, ir spragos kurias siekiama užpildyti šituo tyrimu. Metodai: eksperimentas buvo atliekamas nuo 2025 m. vasario – 2025 m. Kovo. dalyvavo 30 dalyvių (15 moterų, 15 vyrų), 22–59 m., atrinktų patogiuoju ir „sniego gniūžtės“ metodais. Tiriamieji tyrimo metu skaitė tekstus ir mintyse skaičiavo dviejų kategorijų žodžius (pvz.: „paukščiai“ ir „medžiai“), ir atsakydavo į klausimus susijusius su tekto siužetu, esant skirtingiems garsiniams fonams: Tylai, klasikinei muzikai ir muzikai su žodžiais. Stimulų garsumas buvo ~65 dB Garsinių sąlygų pateikimo eiliškumas buvo subalansuotas naudojant lotyniškąjį kvadratą, tarp užduočių buvo skiriama 3 minučių pertrauka. Tyrimo dalyviai į eksperimentą atvyko du kartus skirtingomis dienomis, antrojo vizito metu taikyta veidrodinė garsinių sąlygų seka. Užduotys buvo pateikiamos naudojant autorių sukurtą kompiuterinę programą, leidžiančią automatiškai pradėti ir baigti matavimus, pateikti klausimus po kiekvieno teksto ir pateikus atsakymus automatiškai pradėti skaičiuoti pertraukos laiką. Tyrimo duomenys buvo analizuojami taikant vaizdo analizę naudojant laboratorijoje esančias kameras ir „Viso“ bei „ObserverXT“ programinę įrangą vertinti akių mirksniai, galvos/kūno judesiai ir veido išraiškų dažnis. Statistiškai reikšmingiems skirtumams ir koreliacijai tikrinti buvo naudoti Mann-Whitney U kriterijus, Spearmano koreliacijos koeficientas bei Friedmano kriterijus. Rezultatai: Vertinant rezultatus nenustatyta statistiškai reikšmingų dėmesio koncentracijos skirtumų tarp skirtingų garsinių stimulų. Tai gali būti aiškinama didesne individualių asmens ypatumų, sensorinio jautrumo ar metodo ribotumų įtaka. Taip pat užduotis, reikalaujanti daug kognityvinių pajėgumų galėjo maksimaliai apkrauti kognityvines sistemas ir garsinis fonas tapo nereikšmingas bendrai vykstančių procesų kontekste („lubų“ efektas). Išvada: Tyrimo rezultatai neparodė statistiškai reikšmingo skirtumo tarp skirtingų garsinių stimulų.
Problem: With the increasing importance of background music in various environments of people's lives, it is important to understand its influence on people's attention. The scientific literature shows mixed results and gaps that this study aims to fill. Methods: The experiment was carried out from February 2025 to February 2025. 30 participants (15 women, 15 men), aged 22-59 years, recruited by convenience and snowball sampling, took part in the study in March. The subjects read texts and mentally counted words in two categories (e.g. “birds” and “trees”), and answered questions related to the plot of the text, with different audio backgrounds: Silence, classical music and music with words. The loudness of the stimuli was ~65 dB The order of presentation of the auditory conditions was balanced using a Latin square, with a 3-minute break between tasks. Participants came to the experiment twice on different days, with a mirrored sequence of auditory conditions on the second visit. The tasks were presented using a computer program developed by the authors, which allowed them to automatically start and finish the measurements, to ask questions after each text, and to automatically start the countdown of the break time after the answers were given. The data were analysed by video analysis using cameras in the laboratory and Viso and ObserverXT software to assess eye blinks, head/body movements and frequency of facial expressions. The Mann-Whitney U criterion, the Spearman correlation coefficient and the Friedman criterion were used to test for statistically significant differences and correlations. Results: This may be explained by a greater influence of individual characteristics, sensory sensitivity or method limitations. Also, a cognitively demanding task may have maximally overloaded the cognitive systems and rendered the auditory background irrelevant in the context of the overall processes (‘ceiling’ effect). Conclusion: The results showed no statistically significant difference between the different auditory stimuli.