Studentų gyvensenos ypatumų sąsajos su probleminiu interneto naudojimu, nerimu, depresijos simptomais

Ambraškaitė K. Studentų gyvensenos ypatumų sąsajos su probleminiu interneto naudojimu, nerimu, depresijos simptomais: Gyvensenos medicinos antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas / darbo vadovas dr. J. Burkauskas; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos psichologijos katedra. – Kaunas, 2024. – 63 p. Darbo tikslas. Nustatyti studentų probleminio interneto naudojimo (PIN), nerimo ir depresijos simptomų sąsajas su gyvensenos ypatumais. Uždaviniai. 1. Nustatyti studentų PIN, depresijos ir nerimo simptomų išreikštumą. 2. Išanalizuoti studentų gyvensenos ypatumus (fizinis aktyvumas, mityba, žalingi įpročiai). 3. Įvertinti ryšį tarp studentų PIN ir gyvensenos ypatumų. 4. Įvertinti ryšį tarp studentų nerimo, depresijos simptomų ir gyvensenos ypatumų. Tyrimo medžiaga ir metodai. Atliekamas kiekybinis tyrimas. Tiriamieji – Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai. Tyrimui reikalingų duomenų rinkimui panaudotas anoniminės, internetinės, anketinės apklausos metodas. Tyrime galėjo dalyvauti vyresni nei 18 m. amžiaus asmenys, Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, savanoriškai sustikę užpildyti internetinės apklausos formą. PIN, nerimo ir depresijos simptomai, gyvensenos ypatumai vertinti naudojant šiuos klausimynus: Probleminio interneto naudojimo klausimyną – 9, Paciento sveikatos klausimyną – 9, Generalizuoto nerimo sutrikimo klausimyną – 7, Tarptautinio fizinio aktyvumo klausimyno trumpąją versiją. Duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS programos paketą (versija 27.0). Priklausomai nuo sprendžiamo uždavinio taikyti Chi kvadrato (χ2) bei z testo, Stjudent‘o kriterijaus (t), Mann‘o-Whitney (U), Kruskal‘o-Wallis‘o (H), Spearman‘o ranginis koreliacijos koeficientas (rho) ir tiesinės regresinės analizės metodai. Rezultatai. Iš viso tyrime dalyvavo 222 Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai (amžiaus mediana 22 m.). Didesnę dalį sudarė moterys (86,0 proc.). Dauguma respondentų iš miesto (82,0 proc.) ir studijavo universitete (84,7 proc.), bakalauro studijose (65,3 proc.). PIN paplitimas tarp studentų 66,2 proc. Tiriamieji, kurie turėjo ryškiai išreikštą PIN statistiškai reikšmingai rečiau buvo iš kaimo lyginant su nepasižyminčiais PIN (p=0,012). Nustatyta, jog 43,2 proc. studentų pasižymėjo ryškia depresijos simptomatika, o sunkiais nerimo simptomais pasižymėjo 31,5 proc. Nustatyta, jog studentai pasižymintis ryškia depresijos simptomatika rečiau palaikė romantinius santykius (c2=5,181; p=0,023). Tiriamieji, kurie turėjo ryškiai išreikštą PIN, statistiškai reikšmingai dažniau pasižymėjo ryškiai išreikštais depresijos simptomais, nei neturintys PIN (c2=17,089; p<0,001), o sunkiais nerimo simptomais pasižymintys studentai statistiškai reikšmingai daugiau laiko skirdavo internetui savaitgaliais lyginant su studentais, kurie patyrė minimalius nerimo simptomus (5[3,50-7 val.] vs. 4[2-6] val., p=0,008). Aukštu fiziniu aktyvumu pasižymėjo 36,9 proc. studentų, vidutiniu – 50,5 proc., o likę žemu (12,6 proc.). Nustatytos aukštesnio fizinio aktyvumo (vertinto MET balais) sąsajos su retesniu saldumynų vartojimu (rho=-0,192; p=0,004) ir užkandžiavimu (rho=-0,176; p=0,009). Pusryčiaujančių studentų buvo 69,4 proc., kelis kartus per dieną valgančių vaisius 10,4 proc., daržoves – 18,0 proc. Iki 10 proc. studentų teigė niekada nevalgantys skubėdami, žiūrėdami televizorių, nepersivalgantys, neužkandžiaujantys. Per paskutinį mėn. kasdien rūkančių buvo 12,6 proc., kartą per sav. vartojusių alkoholį – 14,4 proc. Per savo gyvenimą 32,0 proc. bandė vartoti narkotines medžiagas. Nustatytos PIN ir depresijos simptomų (p=0,003), vakarieniavimo likus mažiau nei 2 val. iki miego (p=0,044), bei laiko praleisto internete darbo dienomis (p=0,043) sąsajos. Nustatyta nerimo simptomų sunkumo ir valgymo skubant (rho=0,328; p=0,000) sąsajos. Depresijos simptomų sunkumas buvo susijęs su dažnesniu užkandžiavimu (rho=0,321; p=0,000), retesniu vaisių vartojimu (rho=-0,195; p=0,003). Nustatytos sąsajos tarp narkotikų vartojimo per paskutinį mėn. ir depresijos simptomų (rho=0,183; p=0,006); tarp narkotikų vartojimo per paskutinius metus ir depresijos simptomų (rho=0,141; p=0,036). Išvados. Didesnė dalis studentų tyrime pasižymėjo PIN, beveik pusė turėjo ryškius depresijos simptomus, o kas trečias turėjo sunkius nerimo simptomus. Didžioji dauguma pasižymėjo pakankamu fiziniu aktyvumu, žemo fizinio aktyvumo lygio studentų buvo 12,6 proc. Vienas iš dešimties studentų kelis kartus per dieną valgo vaisius ir niekada nevalgo skubėdamas, žiūrėdamas televizoriaus, nepersivalgo, neužkandžiauja. Per paskutinį mėn. kasdien rūkančių buvo 12,6 proc., bent kartą pavartoję alkoholio – 70,0 proc. studentų. Nustatytos sąsajos tarp PIN ir depresijos simptomų, vakarieniavimo likus mažiau nei 2 val. iki miego ir laiko praleidžia darbo dienomis internete. Nustatyta, kad studentų didesnė depresijos ir nerimo simptomatika susijusi su prastesniais mitybos įpročiais, o didesnė depresijos simptomatika susijusi su narkotikų vartojimu. Reikšminiai žodžiai. Probleminis interneto naudojimas, gyvensena, nerimas, depresija, studentai

Ambraskaitė, K. Associations between the Peculiarities of Student Lifestyles and Problematic Internet Use, Anxiety, and Depression Symptoms: Final Thesis of the Second Stage of Lifestyle Medicine Studies / Supervisor: Assoc. Dr. J. Burkauskas; Department of Health Psychology, Faculty of Public Health, Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy. – Kaunas, 2023. – 63 p. Aim of the study. To identify associations between problematic internet use (PIU), anxiety, and depression symptoms with the peculiarities of student‘ lifestyles. Objectives. 1. Identify the expressions of PIU, depression, and anxiety symptoms among students. 2. Analyze the peculiarities of students‘ lifestyles (physical activity, nutrition, harmful habits). 3. Evaluate the relationship between PIU and students‘ lifestyle peculiarities. 4. Assess the relationship between student anxiety, depression symptoms, and lifestyle peculiarities. Methods: A quantitative study was conducted, involving students from Lithuanian higher education institutions. An anonymous online questionnaire method was used for data collection. The study included individuals over 18 years of age who voluntarily completed the online survey. The data were analyzed using IBM SPSS software (version 27.0), applying methods such as Chi-square (χ2), z-test, Student's t-test, Mann– Whitney U test, Kruskal–Wallis test, Spearman's rank correlation coefficient (rho), and linear regression analysis, depending on the task being addressed. Results: A total of 222 Lithuanian university students participated in the study (median age 22 years). The majority were female (86.0%). Most respondents were from urban areas (82.0%) and attended university (84.7%), primarily in bachelor's programs (65.3%). The prevalence of PIU among students was 66.2%. Those with significantly expressed PIU were statistically less likely to come from rural areas compared to those without PIU (p=0.012). It was found that 43.2% of students exhibited significant depression symptoms, while 31.5% showed severe anxiety symptoms. Students with significant depression symptoms were less likely to be involved in romantic relationships (χ2=5.181; p=0.023). Those with significantly expressed PIU were statistically more likely to have significant depression symptoms compared to those without PIU (χ2=17.089; p<0.001). Students with severe anxiety symptoms spent significantly more time on the internet during weekends compared to students with minimal anxiety symptoms (5[3.50-7 hrs.] vs. 4[2-6 hrs.], p=0.008). Physical activity was high in 36.9% of students, moderate in 50.5%, and low in the remaining 12.6%. Higher levels of physical activity (evaluated by MET scores) were associated with less frequent consumption of sweets (rho=-0.192; p=0.004) and snacking (rho=-0.176; p=0.009). Of the students, 69.4% had breakfast, 10.4% ate fruits several times a day, and 18.0% ate vegetables. Approximately 10% of students claimed to never eat in a hurry, watch TV while eating, overeat, or skip snacks. In the last month, 12.6% smoked daily, 14.4% consumed alcohol once a week, and 32.0% had tried drugs in their lifetime. Associations were found between PIU and depression symptoms (p=0.003), having dinner less than 2 hours before bedtime (p=0.044), and time spent on the internet during weekdays (p=0.043). The severity of anxiety symptoms was related to eating in a hurry (rho=0.328; p=0.000). The severity of depression symptoms was associated with more frequent snacking (rho=0.321; p=0.000) and less frequent consumption of fruits (rho=-0.195; p=0.003). Associations were also found between drug use in the last month and depression symptoms (rho=0.183; p=0.006) and drug use in the last year and depression symptoms (rho=0.141; p=0.036). Conclusions: A significant portion of students in the study exhibited PIU, almost half had significant depression symptoms, and every third student had severe anxiety symptoms. The majority had sufficient physical activity, with 12.6% of students having a low level of physical activity. One in ten students ate fruits several times a day and claimed never to eat in a hurry, watch TV while eating, overeat, or skip snacks. In the last month, 12.6% of students smoked daily, and 70.0% consumed alcohol at least once. Associations were found between PIU and depression symptoms, having dinner less than 2 hours before bedtime, and time spent on the internet during weekdays. It was found that students with higher depression and anxiety symptoms had poorer dietary habits, and higher depression symptoms were associated with drug use. Key words: Problematic internet use, lifestyle, anxiety, depression, students.