Sisteminė raudonoji vilkligė: ligos priėmimo kelias
Dučinskaitė, Eglė |
Recenzentas / Reviewer |
Dučinskaitė, E. (2025). Sisteminė raudonoji vilkligė: ligos priėmimo kelias (Klinikinės sveikatos psichologijos magistro darbas). Mokslinė vadovė: doc. dr. Irina Banienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra: Kaunas. – 75 p. Tyrimo problema. Pastaraisiais dešimtmečiais stebimas didėjantis sergamumas sistemine raudonąja vilklige. Ši liga reikšmingai paveikia sergančiojo gyvenimo kokybę, fizinę ir psichologinę sveikatą, socialinį gyvenimą bei daugelį kitų sričių. Vienu iš šių sunkumų įveikos būdų yra laikomas ligos priėmimo siekimas, kuris gali lemti pozityvesnį požiūrį į gyvenimą, save bei yra siejamas su geresnėmis gydymo prognozėmis. Šia tema atliktų tyrimų Lietuvoje rasti nepavyko, todėl klausimai, kaip sistemine raudonąja vilklige sergantis žmogus priima savo ligą, išlieka. Tyrimo tikslas – atskleisti sistemine raudonąja vilklige sergančiųjų žmonių individualų patyrimą ligos priėmimo kontekste. Tyrimo dalyviai. Pilnamečiai žmonės, sergantys sistemine raudonąja vilklige ne mažiau nei 6 mėnesius (N=9). Tyrimo metodai. Pasirinkta kokybinio tyrimo strategija. Duomenys rinkti naudojant pusiau struktūruoto interviu metodą. Interviu atlikti 2024 metų rugsėjo – spalio mėnesiais gyvai ir nuotoliniu būdu. Duomenų analizei pasirinktas Colaizzi (1978) aprašomasis fenomenologinis metodas. Tyrimo rezultatai. Atlikus Colaizzi aprašomąją fenomenologinę analizę atsiskleidė 6 pagrindinės kategorijos, atspindinčios sistemine raudonąja vilklige sergančiųjų žmonių individualų patyrimą ligos priėmimo kontekste: 1) „Kai liga dar bevardė, bet kūnas jaučia“; 2) „Diagnozė – ir atsakymas, ir smūgis“; 3) „Pakitusi gyvenimo realybė ir nauji iššūkiai“; 4) „Mokymasis gyventi su liga“; 5) „Pagalbos šaltiniai priimant ligą“; 6) „Prasmės paieškos ligoje“. Išvados. Tyrimo dalyvės patyrė sunkią ligos pradžią, kuri pasižymėjo sudėtingais fiziniais ir emociniais išgyvenimais. Į gautą diagnozę tyrimo dalyvės žiūrėjo ir kaip į išsigelbėjimą, ir kaip į gyvenimą pakeitusį įvykį, emocinį smūgį. Moterys savo kūne ir kasdienybėje pastebėjo ligos sąlygotus pokyčius, kurie pažymėjo naujos realybės pradžią. Dalyvės jautė poreikį prisitaikyti prie pokyčių, mokytis gyventi su liga kaupiant apie ją informaciją, atsigręžiant į save, savo vidines jėgas ir galimybes. Patiriant sunkius išgyvenimus tyrimo dalyvės atsigręžė į sergančiųjų bendruomenės, artimųjų, gydytojų pagalbą. Moterys akcentavo, kad ligos priėmimo eigą skatina prasmės ligoje paieškos. Ligos priėmimą tyrimo dalyvės įvardijo kaip svyruojantį procesą.
Dučinskaitė, E. (2025). Systemic lupus erythematosus: the journey of disease acceptance (Master’s thesis in Clinical Health Psychology). Scientific supervisor: doc. dr. Irina Banienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health, Department of Health Psychology: Kaunas. – 75 p. Scientific problem. The prevalence of systemic lupus erythematosus is seemingly growing. This disease can significantly decrease the patient‘s quality of life and impair their physical and mental health, social life and other areas. One of the coping mechanisms is said to be illness acceptance, which can contribute to a more positive outlook on life and self, and is linked to a better prognosis of treatment. Research on this topic has not been conducted in Lithuania, and the question of how a person living with systemic lupus erythematosus accepts his illness remains. The aim – to reveal the individual experiences of people diagnosed with systemic lupus erythematosus in the context of illness acceptance. Participants. Adults diagnosed with systemic lupus erythematosus no less than 6 months ago (N=9). Methods. A qualitative research design was chosen for this study. The data was collected using a semi-structured interview method from September 2024 until October of the same year. The interviews were conducted online and face-to-face. Colaizzi’s (1978) descriptive phenomenological analysis method was chosen for the data analysis. Results. After conducting Colaizzi‘s descriptive phenomenological analysis, 6 main themes that reflect the individual experiences of people living with systemic lupus erythematosus in the context of illness acceptance were identified: 1) „When the illness is not yet identified, but the body already feels it“; 2) „Diagnosis – an answer and a heavy hit“; 3) „A changed reality and new life challenges“; 4) „Learning to live with the disease“; 5) „Sources of support in accepting the illness“; 6) „Finding meaning in the illness“. Conclusions. Participants of this study experienced a difficult onset of the illness, characterized by complex physical and emotional struggles. The official diagnosis was seen as a relief but also as a life changing event. Participants could feel the changes caused by the illness in their body and in everyday life. These changes were a starting point for a new reality. Participants felt the need to adjust to these changes and learn a new way of life by gathering knowledge, recognizing their inner strengths and capabilities. In the face of hardships, the participants sought support from the patient community, family members, and healthcare providers. Finding meaning in the illness encourages illness acceptance. According to the participants, accepting the illness is a dynamic and fluctuating process.