COVID-19 pasekmės Kauno miesto moksleivių psichologinei sveikatai
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Darbo tikslas. Įvertinti 11-17 m. amžiaus Kauno miesto moksleivių ir jų tėvų ar globėjų požiūrį į vaikų psichikos sveikatos būklę ir jos pokyčius COVID-19 pandemijos metu. Darbo uždaviniai. 1. Įvertinti 11-17 m. amžiaus moksleivių psichikos sveikatos pokyčius COVID- 19 pandemijos metu. 2. Įvertinti 11-17 m. amžiaus moksleivių tėvų ar globėjų požiūrį į jų vaikų psichikos sveikatos pokyčius COVID-19 pandemijos metu. 3. Palyginti 11-17 m. amžiaus moksleivių ir jų tėvų ar globėjų požiūrį į vaikų psichikos sveikatos pokyčius COVID-19 pandemijos metu. 4. Įvertinti rizikos veiksnius moksleivių psichinei sveikatai COVID-19 pandemijos metu. Metodai. Du originalūs klausimynai sudaryti Google Forms platformoje ir išsiųsti 11-17 m. amžiaus vaikams bei jų tėvams ar globėjams iš 4 Kauno miesto mokyklų. Surinkta informacija apie tiriamųjų socialdemografinius duomenis ir nuomonė apie vaikų emocijų, elgesio ir santykių kitimus karantino metu. Vienmomentė apklausa vykdyta 2021 m. kovo-balandžio mėn. Apskaičiuotas imties dydis – 378, analizuotos 389 vaikų ir 392 tėvų/globėjų anketos. Rezultatai. 15-17 m. vaikai dažniau išsakė vienišumą (p<0,001), dėmesio koncentracijos pablogėjimą (p<0,001). Mergaitės dažniau teigė patiriančios nerimą (p<0,001), įtampą (p=0,030), susierzinimą ir pyktį (p=0,001), susirūpinimą (p=0,009), nuovargį (p=0,003), nerimą dėl artimųjų užsikrėtimo infekcija (p=0,003). Tėvai dažniau 11-14 m. vaikus laikė patiriančiais įtampą (p=0,018), nuovargį (p=0,028). Vaikai dažniau išsakė liūdesį (p=0,023), nuovargį (p<0,001), susirūpinimą (p=0,007), vienišumą (p<0,001), pablogėjusią dėmesio koncentraciją (p<0,001), didesnį nerimą dėl artimųjų užsikrėtimo (p<0,001), teigiamą karantino įtaką santykiams su draugais (p<0,001) nei tėvai, kurie dažniau išsakė teigiamą karantino įtaką vaikų santykiams su jais (p=0,031) ir neigiamą su broliais ar seserimis (p<0,001). Tarp emociškai paveiktų vaikų dažniau išsakyta neigiama emocijų kaita (p<0,001), karantino įtaka santykiams su tėvais (p=0,018), broliais ar seserimis (p=0,039) bei mažesnis noras mokytis (p=0,002). Tėvų nuomone tokie vaikai turi didesnę tikimybę gyventi problematiškoje gyvenamojoje vietoje (p<0,001), jausti neigiamą karantino įtaką santykiams su draugais (p<0,001) ir įtampą dėl pasikeitusio bendravimo su tolimesniais šeimos nariais ir draugais (p=0,002). Išvados. 45,9 proc. vaikų išsakė neigiamą emocijų, o 39,9 proc. – elgesio pokytį. 52,7 proc. tėvų manė vaikus patyrus neigiamą emocijų, o 41,9 proc. - elgesio pokytį. Vaikai dažniau nurodė patiriantys emocijų ir elgesio problemas nei tėvai, kurie dažniau nurodė suprastėjusius vaikų santykius. Tarp emociškai paveiktų vaikų yra didesnė tikimybė jausti neigiamą emocijų kaitą, karantino įtaką santykiams bei mokymuisi. Tėvų nuomone emociškai paveiktų vaikų tarpe yra didesnė tikimybė gyventi problematiškoje gyvenamojoje vietoje bei jausti neigiamą karantino įtaką santykiams.
Aim of the study. To assess 11-17-year-old Kaunas city students and their parents’ or guardians‘ perspectives on children’s mental health and its’ changes during the COVID-19 pandemic Objectives. 1. Assess 11-17-year-old students‘ mental health changes during the COVID-19 pandemic. 2. Assess 11-17-year-old students‘ parents‘ or guardians‘ perspectives on children‘s mental health changes during the COVID-19 pandemic. 3. Compare 11-17-year-old students‘ and their parents‘ or guardians‘ perspectives on childrens‘ mental health changes during the COVID-19 pandemic. 4. Assess students‘ mental health risk factors during the COVID-19 pandemic. Methods. Two original questionnaires were compiled on the Google Forms platform and distributed to 11-17-year-old children and their parents or guardians in 4 Kaunas city schools. Information on respondents‘ socio-demographic data and perspectives on changes in children's emotions, behavior, and relationships during quarantine was collected. A one-time survey was conducted in March-April 2021. The calculated sample size was 378. The questionnaires of 389 children and 392 parents or guardians were analyzed. Results. 15-17-year-old children were more likely to express loneliness (p<0.001) and difficulties concentrating (p<0.001). Girls were more likely to report anxiety (p<0.001), tension (p=0.030), anger (p=0.001), worry (p=0.009), fatigue (p=0.003), and anxiety about their families becoming infected (p=0.003). Parents reported 11-14-years-old children being more stressed (p=0.018), fatigued (p=0.028). Children were more likely to express sadness (p=0.023), fatigue (p<0.001), anxiety (p=0.007), loneliness (p<0.001), impaired concentration (p<0.001), greater anxiety about relatives becoming infected (p<0.001), a positive effect of quarantine on relations with friends (p<0.001) than parents, who expressed a positive effect quarantine had on childrens’ relations with them (p=0.031) and a negative effect on siblings (p<0.001). Negative changes in emotions (p<0.001), the negative effect of quarantine on relationships with parents (p=0.018), siblings (p=0.039), and less satisfaction in learning process (p=0.002) were more common among emotionally affected children. Parents stated that such children are more likely to live in a problematic place of residence (p<0.001), to feel the negative impact of quarantine on relationships with friends (p<0.001), and the tension due to changed communication with further living family members and friends (p=0.002). Conclusions. 45.9% and 39.9% of children stated a negative impact of the quarantine on their emotions and behavior respectively. 52.7% and 41.9% of parents stated the negative impact quarantine had on their childrens’ emotions and behavior respectively. Children were more likely to report emotional and behavioral problems than parents, while parents were more likely to state deteriorated childrens’ relationships. Emotionally affected children are more likely to feel negative emotional changes, and quarantine effects on relationships and learning. According to parents, emotionally affected children are more likely to live in a problematic place of residence and feel the negative impact of quarantine on relationships.