Pacientų disfagija po endotrachėjinės intubacijos - rizikos veiksniai, slauga, prevencija intensyvios terapijos skyriuje
Recenzentas / Reviewer |
Tyrimo problema. Intensyvios terapijos pacientams, kurie buvo intubuoti endotrachėjiniu būdu, kyla didelė disfagijos išsivystymo rizika, dėl kurios kyla komplikacijos, prailgėja hospitalizacijos laikas, auga gydymo kaštai. Todėl reikia žinoti kokie yra disfagijos išsivystymo rizikos veiksniai, bei kokių įrodymais grįstų slaugos praktikos metodų ir prevencinių priemonių, reikia imtis norint efektyviai valdyti disfagiją po endotrachėjinės intubacijos intensyvio sterapijos skyriaus pacientų populiacijoje.
PICO klausimo formulavimas. Kokie yra pacientų disfagijos po endotrachėjinės intubacijos rizikos veiksniai ir įrodymais grįstos slaugos praktikos prevencijos priemonės intensyvios terapijos skyriuje?
Tikslas – išanalizuoti pacientų disfagijos po endotrachėjinės intubacijos rizikos veiksnius, įrodymais grįstą slaugos praktikos prevenciją intensyvios terapijos skyriuje.
Tyrimo metodika: Tyrimo problemos klausimui atsakyti publikacijų paieška atlikta duomenų bazėse: PubMed, EBSCO host. Naudoti raktažodžiai ir jų kombinacijos. Mokslinės literatūros atranka vykdyta taikant atrankos kriterijus. Įrodymų tinkamumas vertintas CASP įrankiu ir pateikti CASP įrankio kritinio vertinimo lentelėse. Atrinkti straipsniai buvo parašyti anglų arba vokiečių kalba, tyrimai apie pacientų disfagiją po endotrachėjinės intubacijos intensyvioje terapijoje. Tyrimo problemos pagrindimui aprašyti pasirinktas vienas atvejis, taikant atrankos kriterijus. Atvejo duomenys pateikiami pagal iš anksto suplanuotą duomenų rinkimo struktūrą. Duomenys rinkti iš slaugos ir ligos dokumentų. Jokie su atvejo identifikavimu susiję duomenys nebuvo renkami. Duomenims rinkti reikalingi pritarimai buvo gauti.
Rezultatai: Tyrimo problemos klausimui atsakyti iš viso buvo įtrauktos 83 publikacijos. Analizuotų tyrimų instrumentai: 46 kohortos tyrimai, 25 sisteminės apžvalgos, 3 atvejo kontrolės ir 9 diagnostiniai tyrimai. Pacientų disfagijos po endotrachėjinės intubacijos veiksniams atskleisti CASP įrankiu analizuoti 27 kohortos, 11 sisteminės apžvalgos, 3 atvejo kontrolės ir 4 diagnostiniai tyrimai. Pacientų disfagijos po endotrachėjinės intubacijos įrodymais grįstą prevenciją intensyvios terapijos skyriuje atskleisti, analizuoti 20 kohortos, 12 sisteminės apžvalgos, 1 atvejo kontrolės ir 4 diagnostiniai tyrimai. Mokslo įrodymais grįstus slaugos praktikos, pacientų disfagijos po endotrachėjinės intubacijos prevencijoje atskleisti CASP įrankiu analizuoti 20 kohortos tyrimai, 12 sisteminės apžvalgos tyrimų ir 5 diagnostiniai tyrimai
Išvados: Moksliniuose tyrimuose analizuoti pacientų disfagijos po endotrachėjinės intubacijos rizikos veiksniai susiję su intubacijos trukme, sąmonės ir pažinimo sutrikimai, gerklų ir trachėjos, raumenų ir nervų pažeidimais, sumažėjusiu gerklų pojūčiu. Dažniausiai pacientų disfagiją po endotrachėjinės intubacijos lemia keletas rizikos veiksnių. Įrodymais grįstą prevenciją sudarė ankstyvas rijimo vertinimas, įrodymais patvirtintų metodų ir protokolų/algoritmų naudojimas/ kūrimas, sveikatos priežiūros specialistų komandos informuotumas ir mokymas, tarpdisciplininis bendradarbiavimas. Irodymais grįstą slaugos praktiką pacientų disfagijos po endotrachėjinės intubacijos prevencijoje yra neintervencinių įrodymais patvirtintų rijimo vertinimo ir protokolų taikymas, kompensacinis pacientų priežiūros užtikrinimas ir palaikymas, tarpdisciplininis bendradarbiavimas, dalijimasis žiniomis su pacientais ir sveikatos priežiūros specialistais.
Research Problem: Patients in intensive care who have been intubated endotracheally are at high risk of developing dysphagia, which can lead to complications, prolong hospital stays, and increase treatment costs. Therefore, it is crucial to understand the risk factors for dysphagia development, as well as evidence-based nursing practices and preventative measures, in order to effectively manage dysphagia in the population of patients after endotracheal intubation in the intensive care unit.
Formulation of a PICO question: What are the risk factors for patient dysphagia after endotracheal intubation and evidence-based nursing practices for preventing it in the intensive care unit?
Aim: Analyse the risk factors for dysphagia in patients post endotracheal intubation, evidence-based nursing practices for prevention in the intensive care unit.
Methodology of the Study: To answer the research question, a search of publications was conducted in the databases: PubMed, EBSCO host. Keywords and their combinations were used. Selection of scientific literature was carried out applying selection criteria. The suitability of evidence was assessed using the CASP tool and presented in the critical appraisal tables of the CASP tool. Selected articles were written in English or German, focusing on studies regarding patient dysphagia after endotracheal intubation in intensive care. To justify the research problem, one case was selected using selection criteria. Case data are presented following a pre-planned data collection structure. Data were collected from nursing and medical records. No data related to case identification were collected. Approvals for data collection were obtained.
Results: A total of 83 publications were included to answer the research question. The analysed research instruments are as follows: 46 cohort studies, 25 systematic reviews, 3 case-control studies, and 9 diagnostic studies. To reveal the factors of patient dysphagia after endotracheal intubation, 27 cohort studies, 11 systematic reviews, 3 case-control studies, and 4 diagnostic studies were analysed using the CASP tool. Evidence-based prevention of patient dysphagia after endotracheal intubation in the intensive care unit was revealed and analysed through 20 cohort studies, 12 systematic reviews, 1 case-control study, and 4 diagnostic studies. Scientific evidence-based nursing practice for patient dysphagia prevention post-endotracheal intubation was analysed using the CASP tool with 20 cohort studies, 12 systematic reviews, and 5 diagnostic studies.
Conclusions: In scientific research, risk factors for patient dysphagia after endotracheal intubation are related to the duration of intubation, impairments in consciousness and cognition, throat and trachea injuries, muscle and nerve damage, and decreased throat sensation. Several risk factors determine patients' dysphagia after endotracheal intubation. Evidence-based prevention involves early swallowing assessment, the use/development of evidence-based methods and protocols/algorithms, informed and trained healthcare team collaboration, interdisciplinary cooperation. Evidence-based nursing practice in preventing patient dysphagia after endotracheal intubation includes the application of non-interventional evidence-based swallowing assessment and protocols, compensatory patient care provision and support, interdisciplinary collaboration, knowledge sharing with patients and healthcare professionals.