Mortono neuromos ultragarsinio tyrimo ir magnetinio rezonanso tomografijos diagnostinė vertė lyginant su operaciniais duomenimis

Tyrimo tikslas ir uždaviniai. Tikslas: palyginti ultragarsinio tyrimo (UG) ir magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) diagnostines galimybes, nustatant Mortono neuromą (MN). Uždaviniai: 1. Nustatyti pacientų, kuriems diagnozuota Mortono neuroma, pasiskirstymą pagal lytį ir amžių, neuromos lokalizaciją, klinikinius simptomus ir įvertinti šių veiksnių įtaką Mortono neuromos histologiniam patvirtinimui. 2. Įvertinti, kiek ultragarsu ir magnetiniu rezonansu diagnozuotų Mortono neuromos atvejų buvo patvirtinta chirurginių intervencijų ir histologinio ištyrimo metu. 3. Palyginti, ar ultragarsu, ar magnetiniu rezonansu dažniau buvo teisingai diagnozuoti Mortono neuromos atvejai, auksiniu standartu laikant operacinės medžiagos histologinį ištyrimą. Tyrimo dalyviai ir metodai. Atliktas retrospektyvinis tyrimas, kurio metu buvo išanalizuoti 52 pacientų, kurie dėl MN buvo operuoti 2017-2018 metais LSMUL KK Ortopedijos- traumatologijos klinikoje, ligos istorijų duomenys. Nagrinėjant medicininius dokumentus buvo analizuojama: pacientų lytis ir amžius, nusiskundimai, pažeidimo vieta, diagnostinių testų (Gauthierio, Tinelio, Mulderio) rezultatai, operacijų bei radiologinių tyrimų (UG ir/arba MRT) aprašai ir histologinio ištyrimo rezultatai. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojantis MS Excel 2016 ir SPSS 23.0 programomis. Rezultatai. Buvo išanalizuotos 52 pacientų ligos istorijos. MN histologiškai buvo patvirtinta 46 pacientams, iš kurių 37 (80,4%) moterys ir 9 (19,6%) vyrai; amžiaus vidurkis buvo 49,7±13,59 metai. Statistiškai reikšminga priklausomybė tarp vyresnio amžiaus ir histologiškai atmestos MN nebuvo nustatyta (p=0,382). Buvo patvirtinta 50 MN: 38 (76%) buvo III, 11 (22%) II ir 1 (2%) neuroma IV kojos tarpupirštyje. Jeigu MN nustatyta II tarpupirštyje, šansas, kad ji bus patvirtinta histologiškai, išauga daugiau nei 6 kartus (ŠS 6,364, 95% PI 1.023-39.575, p=0,047). MN buvo patvirtinta 11 iš 12 pacientų, kuriems buvo teigiamas Tinelio testas ir visiems pacientams, kuriems buvo teigiamas Mulderio ir/ar Gauthierio testas. Tarp teigiamo Mulderio simptomo ir MN patvirtinimo histologiškai yra statistiškai reikšminga priklausomybė (p=0,023). Iš viso buvo atlikti 32 (58,1%) UG ir 23 (41,8%) MRT tyrimai. Iš 32 UG aptiktų MN histologiškai buvo patvirtintos 28 (87,5%) neuromos; iš 23 MRT aptiktų MN histologiškai buvo patvirtinta 20 (87,0%) neuromų. Analizuojant histologinių tyrimų aprašus tarp 7 (12,3%) nepatvirtintų MN atvejų randamos šios diagnozės: 3 (5,3%) kartus fibrozė (neklasifikuojama, kitaip), 3 (5,3%) kartus degeneraciniai pakitimai ir 1 (1,8%) kartą cistinis ganglijas. Išvados. 1. Mortono neuroma sergančių moterų buvo daugiau - vyrų ir moterų santykis - 9:37. Pacientų amžiaus vidurkis buvo 49,7±13,59 metai. 2. Pacientų, kuriems histologiškai Mortono neuroma buvo atmesta, amžius šiek tiek didesnis, tačiau statistiškai reikšminga priklausomybė tarp vyresnio amžiaus ir histologiškai atmestos diagnozės nebuvo nustatyta (p=0,382). 3. Dažniausiai (76%) Mortono neuroma buvo aptikta III tarpupirštyje, tačiau jeigu Mortono neuroma nustatoma II tarpupirštyje, tikimybė, kad ji bus patvirtinta histologiškai, išauga daugiau nei 6 kartus (ŠS 6,364, 95% PI 1.023-39.575, p=0,047). 4. Klinikinio ištyrimo metu dažniausiai buvo teigiamas Mulderio simptomas (50%). Tarp teigiamo Mulderio simptomo ir Mortono neuromos patvirtinimo histologiškai yra statistiškai reikšminga priklausomybė (p=0,023). 5. Nei viename atliktos operacijos apraše nebuvo įrašų apie operacijos metu gydytojui kilusias abejones, jog pacientui ultragarsu ir/ar magnetinio rezonanso tomografija nustatyta Mortono neuromos diagnozė yra neteisinga. 87,7% radiologiškai patvirtintų Mortono neuromų buvo patvirtintos po histologinio operacinės medžiagos ištyrimo. 6. Mortono neuroma šiek tiek dažniau teisingai diagnozuota ultragarsu (87,5%) nei magnetinio rezonanso tomografija (87,0%).

Aim and objectives. The aim: to compare the diagnostic capabilities of ultrasound examination and magnetic resonance imaging (MRI) in identifying Morton’s neuroma (MN). Objectives: 1. To determine the distribution of patients diagnosed with neuroma by gender and age, localization of the neuroma, clinical symptoms and to evaluate the influence of these factors on the histological confirmation of neuroma. To compare whether cases of neuroma were correctly diagnosed more often by ultrasound or magnetic resonance, with histological examination of the operative material being the gold standard. 2. To evaluate how many cases of neuroma diagnosed by ultrasound and magnetic resonance imaging were confirmed during surgical interventions and histological examination. 3. To compare whether cases of neuroma were correctly diagnosed more often by ultrasound or magnetic resonance, with histological examination of the operative material being the gold standard. Material and methods. A retrospective study was conducted which analyzed the medical history data of 52 patients who underwent surgery for MN in the period from 2017 to 2018 in in the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics, Orthopaedics and Traumatology unit. The following data were collected during the examination of medical history: gender and age of the patients, complaints, location for the neuroma, results of diagnostic tests (Gauthier, Tinel, Mulder), descriptions of surgeries and radiological examinations (ultrasound and/or MRI) and histological examination. Statistical analysis was performed using Microsoft Excel 2016 and SPSS 23.0 programs. Results. Medical history of 52 patients was analyzed. MN was histologically confirmed in 46 patients, of whom 37 (80.4%) were female and 9 (19.6%) male, the mean age of patients with neuroma confirmed histologically was 49.7±13.59 years. No statistically significant association was found between older age and histologically excluded MN (p=0.382). 50 MN were confirmed: in 38 (76%) – in the toe web space III, in 11 (22 %) – in the toe web space II, and in 1 (2%) – in the toe web space IV. If MN was detected in the toe web space II, the chance that it will be confirmed histologically increases by more than 6 times (odds ratio 6.364, 95 % CI 1.023-39.575, p=0.047). MN was confirmed in 11 of 12 patients who tested positive for Tinel and all patients who tested positive for Mulder and/or Gauthier. There is a statistically significant relationship between positive Mulder symptom and neuroma confirmation histologically (p=0.023). None of the descriptions of the surgery performed contained records of the doctor’s doubts during the surgery that the patient’s diagnosis of Morton’s neuroma was incorrect. A total of 32 (58.1%) ultrasound and 23 (41.8%) MRI examinations were performed. Of the 32 ultrasound detected ultrasound MN, 28 (87.5%) were confirmed histologically; of the 23 MRI detected MN, 20 (87.0%) were confirmed histologically. Analyzes of histologic examinations show the following diagnoses among 7 (12.3%) non-confirmed cases of MN: 3 times (5.3%) fibrosis (not classified otherwise), 3 times (5.3%) degenerative lesions and 1 time (1.8%) cystic ganglia. Conclusions. 1. MN was most frequently detected in women - the ratio of men to women with neuroma is 9:37. The mean age of patients with neuroma confirmed histologically was 49.7±13.59 years. 2. No statistically significant association was found between older age and histologically excluded neuroma (p=0.382). 3. MN is most frequently detected in the toe web space III (76%). If neuroma was detected in the toe web space II, the chance that it will be confirmed histologically increases by more than 6-fold (odds ratio 6.364, 95 % CI 1.023-39.575, p = 0.047). 4. During clinical examination, Mulder’s symptom was positive in most cases (50%). There is a statistically significant relationship between positive Mulder symptom and neuroma confirmation histologically (p=0.023). 5. None of the descriptions of performed surgeries contained records of the doctor’s doubts during the surgery that the patient’s diagnosis of Morton’s neuroma was incorrect. 87.7% of radiologically confirmed neuromas were confirmed after histologic examination of the operative material. 6. Neuroma was slightly more correctly diagnosed by ultrasound (87.5%) than magnetic resonance imaging (87.0%).