Lipidinių nanonešiklių modeliavimas, kokybės vertinimas ir pritaikymas resveratrolio stabilizavimui

Abstract

Darbo tikslas. Sumodeliuoti lipidinius nanonešiklius, įvertinti jų kokybę bei pritaikyti juos resveratrolio stabilizavimui. Darbo uždaviniai. Parinkti pagalbines medžiagas lipidinių nanonešiklių modeliavimui. Sumodeliuoti lipidinius nanonešiklius ir įvertinti jų kokybę. Pritaikyti atrinktus lipidinius nanonešiklius resveratrolio įterpimui ir įvertinti kokybinius parametrus. Įvertinti resveratrolio fotostabilumą lipidiniuose nanonešikliuose. Tyrimo objektas. Sumodeliuoti lipidiniai nanonešikliai: liposomos ir etosomos, be veikliosios medžiagos ir su resveratroliu. Metodai. Lipidiniai nanonešikliai pagaminti sonikacijos su įleidžiamu ultragarso zondu metodu. Sumodeliuotų lipidinių nanonešiklių fizikiniai – cheminiai parametrai nustatyti dinaminiu šviesos sklaidos metodu. Resveratrolio įterpimo į lipidinius nanonešiklius efektyvumas nustatytas dializės metodu. Fotostabilumo tyrimai atlikti lipidinių nanonešiklių formuluotes paveikiant UVB spinduliuote. Kiekybinė resveratrolio analizė atlikta efektyviosios skyščių chromatografijos metodu. Rezultatai. Pagal pasirinktus kokybės kriterijus (vidutinis dalelių dydis < 200 nm; polidispersiškumo indeksas < 0,5) buvo atrinktos keturios liposomų ir etosomų formuluotės: dvi su aviečių kauliukų aliejumi ir dvi be aviečių kauliukų aliejaus. Resveratrolio įterpimo į atrinktus lipidinius nanonešiklius efektyvumas buvo 35,66 – 98,78 proc. Į lipidinius nanonešiklius įterpus 0,25, 0,5 ir 1 proc. resveratrolio koncentracijas buvo nustatyti statistiškai reikšmingi (p < 0,05) fizikinių – cheminių parametrų pokyčiai. Sumodeliuotų etosomų ir liposomų su resveratroliu vidutinis dalelių dydis atitinkamai buvo: 167,80 ± 1,24 – 905,93 ± 18,94 nm ir 113,50 ± 7,49 – 437,6 ± 42,86 nm. Lipidinių nanonešiklių su įterptu 0,25 ir 0,5 proc. resveratroliu formuluotės buvo homogeniškos, o formuluotės su 1 proc. resveratrolio buvo nehomogeniškos. Tinkamiausios lipidinių nanonešiklių formuluotės buvo su įterpta 0,25 proc. resveratrolio koncentracija: nustatytas vidutinis dalelių dydis svyravo 138,30 ± 7,49 – 353,10 ± 32,42 nm, polidispersiškumo indeksas neviršijo 0,5, resveratrolio įterpimo efektyvumas > 90 proc. Po UVB poveikio sumodeliuotų liposomų formuluotėse, buvo nustatyta > 75 proc. trans–resveratrolio, o etosomų formuluotėse < 31 proc. Išvados. Sumodeliuoti lipidiniai nanonešikliai atitiko pasirinktus kokybės kriterijus ir buvo tinkami resveratrolio įterpimui, o jų fizikiniai – cheminiai parametrai priklausė nuo įterpiamos resveratrolio koncentracijos. Fotostabilumo tyrimas įrodė, kad atrinkti lipidiniai nanonešikliai efektyviau apsaugojo resveratrolį nuo fotoizomeracijos lyginant su kontrole. Aviečių kauliukų aliejus neturėjo įtakos didesniam resveratrolio fotostabilumui lipidiniuose nanonešikliuose. Liposomos efektyviau sulėtino resveratrolio fotoizomerizacijos procesą lyginant su etosomomis.