Akušerių profesinis perdegimas ir pasitenkinimas darbo aplinka

Abstract

Marija Blyskytė. Akušerių profesinis perdegimas ir pasitenkinimas darbo aplinka. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – Lekt. dr. Vita Vaičienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2023; 57 p. Darbo tikslas - Nustatyti akušerių profesinį perdegimą ir pasitenkinimą darbo aplinka. Darbo uždaviniai 1. Nustatyti akušerių profesinio perdegimo veiksnius; 2. Nustatyti akušerių pasitenkinimo darbo aplinka veiksnius; 3. Nustatyti akušerių profesinio perdegimo ir pasitenkinimo darbo aplinka sąsajas. Tyrimo metodika – atliktas anoniminis anketinis tyrimas LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje. Akušerėms išdalinta 100 anketų, iš kurių 80 buvo tinkamai užpildytos. Atsako dažnis – 80 proc. Statistinei duomenų analizei buvo naudojama IBM SPSS 20.0 programa. Atlikta aprašomoji statistika. Duomenų skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais kai p<0,05. Tyrimo instrumentas - anketų sudarymui buvo naudojami du standartizuoti klausimynai – Kopenhagos perdegimo klausimynas (CBI) ir Darbo aplinkos skalė (PES). Tyrimo išvados ir rezultatai – atlikto tyrimo metu nustatyta, jog beveik pusė akušerių patiria asmeninį, su darbu ir pacientais susijusį profesinį perdegimą. Profesinio perdegimo galimybė reikšmingai didėja akušerėms, kurios yra jaunesnės nei 35 metų amžiaus, turinčios aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Asmeninio perdegimo raiškos galimybė reikšmingai didėja akušerėms, kurios dirba tik stacionare. Su darbu susijęs perdegimas reikšmingai dažniau pasireiškia akušerėms, kurios turi mažesnį nei 10 metų darbo stažą. Su pacientais susijęs perdegimas reikšmingai dažniau pasireiškia akušerėms, kurios yra vienišos, turinčios mažesnį nei 10 metų darbo stažą, dirbančios daugiau nei 12 valandų per parą. Didžioji dalis akušerių buvo patenkintos savo darbo aplinka. Daugiausiai akušerių buvo patenkintos turimais darbo ištekliais. Mažiausiai akušerės buvo patenkintos tobulėjimo galimybėmis. Pasitenkinimas turimais darbo ištekliais ir vadovavimo kokybe buvo didesnis akušerių, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Pasitenkinimas vadovavimo kokybe buvo reikšmingai mažesnis akušerių, kurios yra vienišos. Didžiausias pasitenkinimas turimais ištekliais buvo akušerių, turinčių mažiau nei 10 metų darbo stažą. Pasitenkinimas vadovavimo kokybe buvo didesnis akušerių, turinčių daugiau nei 10 metų darbo stažą. Tobulėjimo galimybėmis labiau buvo patenkintos akušerės, dirbančios ambulatorijoje. Nustatytas statistiškai reikšmingas neigiamas ryšys tarp akušerių perdegimo, susijusio su pacientais ir santykių su gydytojais. Akušerės, kurios buvo patenkintos akušerių – gydytojų santykiais, rečiau patyrė perdegimą susijusį su pacientais. Sąsajų tarp akušerių profesinio perdegimo ir pasitenkinimo darbo aplinka nebuvo nustatyta.