Intraokulinių silikono aliejaus lašelių patekimo dažnis ir pasekmės pacientams po intravitrealinių injekcijų

Abstract

Darbo pavadinimas, autorius: „Intraokulinių silikono aliejaus lašelių patekimo dažnis ir pasekmės pacientams po intravitrealinių injekcijų“, Erika Butkutė. Darbo tikslas: Nustatyti intraokulinių silikono aliejaus lašelių patekimo dažnį po intravitrealinių injekcijų (IVI) ir jų ryšį su injekcijų skaičiumi, akispūdžio pokyčiais bei regėjimo simptomais. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti intraokulinių silikono aliejaus lašelių patekimo dažnį po IVI. 2. Nustatyti sąsajas tarp gautų IVI skaičiaus ir silikono aliejaus lašelių kiekio. 3. Įvertinti pacientų, gydytų IVI, plaukiojančių drumsčių pastebėjimą ir akispūdį, bei jų ryšį su silikono aliejaus lašeliais. Tyrimo dalyviai ir metodai: Analizuoti LSMUL KK Akių ligų klinikos pacientai, kuriems 2023–2024 m. gydymo tikslais atliktos IVI. Atlikta retrospektyvinė medicininių duomenų analizė (2024–2025 m.), gavus LSMU Bioetikos centro leidimą. Atrinkti ≥18 m. pacientai pagal TLK-10-AM kodus, gavę bent vieną IVI su GKRA >0,005. Atmesti pacientai po PPV, su stiklakūnio kraujavimu, uveitu, asteroidine hialoze ar nekokybiškomis akių dugno nuotraukomis. Rinkti demografiniai ir klinikiniai duomenys: lytis, amžius, diagnozė, GKRA, IVI skaičius, anti-KEAF preparatas, nusiskundimai dėl silikono lašelių ir akispūdis. Duomenys analizuoti „IBM SPSS Statistics 30.0“, p<0,05 laikant reikšmingu. Tyrimo rezultatai: Įtraukti 202 pacientai (241 akis), moterys - 63,9%, amžiaus mediana 79 metai, dažniausia diagnozė – AGDD (85,9%). Atliktos 3478 IVI, vidutiniškai 10 vienai akiai. Silikono lašeliai nustatyti 149 akyse (62%). Akys suskirstytos į keturias grupes pagal lašelių kiekį: „Nėra“ (0 lašelių) – 38%, „Nedaug“ (<10 lašelių) – 27%, „Vidutiniškai“ (10–30 lašelių) – 24%, „Daug“ (>30 lašelių) – 11%. 80,7% bevacizumabą gavusių akių turėjo lašelių, ranibizumabo grupėje – 17,9%, aflibercepto – 41,8%. Demografiniai duomenys tarp lašelių grupių nesiskyrė. Akių grupėje su daug lašelių IVI mediana buvo 35, be lašelių – 3, nustatant reikšmingą ryšį tarp IVI ir lašelių (p<0,001, r=0,824). Bevacizumabo ir aflibercepto injekcijos stipriai koreliavo su lašeliais (r > 0,7, p<0,001 ), ranibizumabo – vidutiniškai (r=0,525, p<0,001). 58 (28,7%) pacientai (63 akys) matė plūduriuojančias drumstis. Simptomai dažniau pasireiškė pacientams, turintiems lašelių (iki 48%), nei neturintiems (12%) (p<0,001). Akispūdis tarp lašelių grupių nesiskyrė (p=0,497). Simptomus jaučiantiems pacientams atlikta daugiau IVI (p<0,005, r=0,266). Bevacizumabo injekcijos silpnai koreliavo su simptomais (p<0,001, r=0,210). Išvados: 1. Intraokuliniai silikono aliejaus lašeliai nustatyti 62% akių: 38% jų neturėjo, 27% turėjo nedaug, 24% – vidutiniškai, 11% – daug. Daugiausia lašelių rasta bevacizumabu gydytose akyse (80,7%), mažiausiai - ranibizumabu (17,9%). 2. Didesnis IVI skaičius buvo susijęs su didesniu silikono lašelių kiekiu. 3. Didesnis bevacizumabo, ranibizumabo ir aflibercepto IVI skaičius susijęs su didesniu silikono lašelių kiekiu stiklakūnyje. 4. 28,7% pacientų pastebėjo plaukiojančias drumstis, o jų akyse buvo reikšmingai daugiau silikono lašelių. 5. Pacientai su regėjimo simptomais buvo gavę daugiau IVI. 6. Akispūdis tarp silikono lašelių grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė.