Inkstų pažeidimas sergant sistemine raudonąja vilklige.
Sobutaitė, Simona |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Darbas atliktas: Lietuvos Sveikatos Mokslų universiteto Kauno klinikose. Tyrimo tikslas: Įvertinti inkstų pažeidimą sergant sistemine raudonąja vilklige tarp 2016-2017 metais LSMU KK Reumatologijos klinikoje besigydžiųsių pacientų. Tyrimo uždaviniai: Išsiaiškinti nefropatijos dažnį tarp sergančiųjų sistemine raudonąja vilklige. Išsiaiškinti, kokie patologiniai pakitimai dažniausiai nustatomi atlikus biopsiją sergantiems sistemine raudonąja vilklige. Nustatyti sisteminės raudonosios vilkligės aktyvumo sąsają su inkstų pažeidimo dažniu. Nustatyti ryšį tarp inkstų pažeidimo dažnio ir imonologinių rodiklių: komplementų C3 ir C4 koncerntracijos kraujyje. Metodai: Retrospektyviai išnagrinėtos 51 paciento 2016-2017 metų ligos istorijos ir ambulatorinės kortelės. Pagal sisteminės raudonosios vilkligės aktyvumo laipsnį ir histologinę vilkliginio nefrito ISN/RPS 2003 m. klasifikaciją pacientai buvo suskirstyti į grupes siekiant įvertinti inkstų pažeidimo dažnį. Nagrinėtas laboratorinių kraujo ir šlapimo tyrimų ryšys su vilkliginio nefrito pasireiškimo dažniu. Tyrimo dalyviai: Tyrimui atlikti buvo suplanuota išanalizuoti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose 2016 -2017 metais reumatologijos skyriuje gulėjusių pacientų, kuriems nustatyta sisteminės raudonosios vilkligės diagnozė, ligos istorijas ir ambulatorines korteles. Tyrimo rezultatai: Pacientų pasiskirstymas pagal histologinius pokyčius: I – 0, II – 7, III – 1, IV – 4, V – 7, VI – 1. Pacientų su inkstų pažeidimu pasiskirstymas pagal ligos aktyvumo laipsnį: I – 5, II – 21, III – 4. Pastebėta, jog inkstų pažeidimo dažnis su ligos aktyvumo laipsniu neturi reikšmingo ryšio. Atlikus ANOVA (Kendall ir Spearman) testus pastebėta, kad turėjusių sisteminės raudonosios vilklilgės sukeltą inkstų pažeidimą ir organo pažeidimo neturėjusių, tiek komplemento C3, tiek komplemento C4 koncentracijos reikšmingai nesiskira. Išvados: Statistiškai išanalizavus duomenis, buvo nustatyta, kad dėl sisteminės raudonosios vilkligės besigydžiųsių pacientų 2016-2017 metais LSMU KK Reumatologijos klinikoje 58,8 proc. turėjo inkstų pažeidimą. Įvertinus atliktų inkstų biopsijų duomenis, nustatyta, jog dažniausiai biopsijos rezultatuose randami II ir V vilkliginio nefrito klasėms būdingi patologiniai pakitimai. Nustatyta, jog sisteminės raudonosios vilkligės aktyvumas ir inkstų pažeidimo dažnis reikšmingai nesisieja. Nustatyta, kad reikšmingo ryšio tarp inkstų pažeidimo dažnio ir imonologinių rodiklių, komplementų C3 ir C4 koncerntracijos kraujyje, nėra.
Work was made at: Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kauno klinikos. Purpose: To evaluate the renal damage in systemic lupus erythematosus between LSMU KM Rheumatology Clinic patients at the 2016-2017. Research objectives: To determine the frequency of nephropathy among patients with systemic lupus erythematosus. Determine which pathological changes of kidney damage is most commonly identified by biopsy among patients with systemic lupus erythematosus. Identify the systemic effects of red lupus activity with renal impairment. Determine the correlation between the frequency of renal impairment and immunological characteristics: C3 and C4. Methods: We retrospectively analysed 51 cases of hospitalized patients histories who had been diagnosed with lupus erythematosus during 2016–2017. According to ISN/RPS 2003 classification system and the degree of systemic lupus erythematosus all patients were classified to groups. Participants of the study: For the purpose of the study, it was planned to analyze the medical history of patients with a diagnosis of systemic lupus erythematosus in Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kauno klinikos, 2016-2017. Research results: The distribution of patients according to histological changes: I - 0, II - 7, III - 1, IV - 4, V - 7, VI - 1. Distribution of patients with renal impairment according to the degree of disease activity: I - 5, II - 21, III - 4. The frequency of renal impairment with the degree of disease activity has been found to be irrelevant. In the ANOVA (Kendall and Spearman) tests, it was observed that there was no significant increase of complements C3 and C4 concentrations in patients with systemic lupus erythematosus and organ damage. Conclusions: Statistical analysis of the data revealed that patients with systemic lupus erythematosus in the 2016-2017 LSMU KK Rheumatology Clinic 58.8% had a kidney violation. The evaluation of the performed kidney biopsy data showed that the most common biopsy findings are pathological lesions of classes II and V of lupus nephritis. Systemic lupus erythematosus and renal impairment have not been significantly correlated. There was no significant relationship between the frequency of renal impairment and the immunological characteristics of supplemented C3 and C4 blood coincidence.