Medicinos personalo darbo užmokesčio optimizavimas pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose

Darbo tikslas. Nustatyti medicinos personalo darbo užmokesčio ir lėšų, skirtų įstaigos infrastruktūrai išlaikyti, vietą įstaigos išlaidų skalėje, bei gydytojo atlyginimo optimizavimo galimybes, keičiant finansų valdymo tvarką. Tyrimo metodika. Norint analizuoti ir suprasti PASPĮ pajamas ir išlaidas, buvo nagrinėjamos 80 gydymo įstaigų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sveikatos priežiūros įstaigose panaudojimo ataskaitos už 2007m. Statistinė gautų duomenų analizė atlikta SPSS programos paketu. Tikrinat statistines hipotezes, reikšmingumo lygmuo pasirinktas 0,05. Grupių homogeniškumui įvertinimui taikytas 2 kriterijus. Kolmogorovo-Smirnovo testu patikrinti kiekybinių kintamųjų skirstiniai. Grupių vidurkiams palyginti taikytas parametrinė ir neparametrinė dispersinė analizė (ANOVA ir Kruskal-Walils testas). Daugkartiniams poriniams palyginimams taikytas Bonferoni testas. Dviejų grupių palyginimui taikytas Mano-Vitnio testas. Rezultatai. PASPĮ lėšos už suteiktas paslaugas gaunamos iš PSDF biudžeto, o išleidžiamos DU fondui ir įstaigos infrastruktūros išlaikymui. Dalies gydymo įstaigų 2007m. pajamos ir išlaidos buvo subalansuotos, t.y. įstaigos dirbo rentabiliai. Kita dalis gydymo įstaigų per 2007m. daugiau turėjo išlaidų nei pajamų, t.y. dirbo nuostolingai. Išlaidos DU fondui (priskaičiuotas DU + socialinio draudimo įmokos) svyravo nuo 68% - 89%, nuo gydymo įstaigos pajamų ir reikšmingo skirtumo tarp skirtingo rentabilumo gydymo įstaigų nebuvo. Tai sutampa su literatūros duomenimis, nes ES šalyse pirmo lygio gydymo įstaigų atlyginimų fondui rekomenduojama skirti apie 70% nuo pajamų . Įvertinus skirtingo rentabilumo PASPĮ išlaidas jų infrastruktūrai išlaikyti, tarp gydymo įstaigų grupių rasta nemažai reikšmingų skirtumų, kurie leidžia teigti, kad neracionalus lėšų naudojimas gydymo įstaigų infrastruktūrai išlaikyti (ypač administravimo išlaidos) gali metų gale didinti įstaigos kreditorinius įsiskolinimus, t.y. įstaiga dirba nuostolingai. Šiuo metu naudojamas PASPĮ finansų valdymo modelis, bei pajamų - išlaidų ataskaitos, įsiskolinimus metų gale pateikia kaip faktą, bet nėra galimybės detaliai analizuoti galimų skolų priežastis. Neigiamam gydymo įstaigos balansui gali turėti įtakos praėjusių finansinių metų įsiskolinimai, didelės išlaidos įstaigos infrastruktūrai išlaikyti (ypač administravimui), bei kitos išlaidos, pateikiamos gydymo įstaigos pajamų – išlaidų ataskaitose. Nustatytų nuostolių skirtingo rentabilumo gydymo įstaigose priežasčių stoka, bei įvertinti literatūros duomenys apie finansų valdymą ES šalių gydymo įstaigose, verčia sudaryti naują įstaigos finansų valdymo modelį „ATSISKAITYMAS NUO GYDYTOJO“, kuris leidžia teoriškai ir praktiškai analizuoti įstaigos išlaidas ir išsiaiškinti racionalų jų panaudojimą taupant lėšas, bei didinant gydytojo atlyginimą. Išvados. Įvertinus PASPĮ pajamų ir išlaidų ataskaitas, medicinos personalo DU reikšmingai nesiskyrė skirtingo rentabilumo įstaigų grupėse. PASPĮ dirba nuostolingai jeigu neracionaliai naudoja lėšas įstaigos infrastruktūrai išlaikyti. Teoriškai ir praktiškai racionaliai administruoti gydymo įstaigų lėšas leistų mūsų siūlomas finansų valdymo modelis „ATSISKAITYMAS NUO GYDYTOJO“.

Aim of the work was to determine the position of medical personnel’s wages and salaries as well as that of finance allocated to maintain the institutional infrastructure in the scale of insti-tution’s expenditure; to indicate the possibilities to optimize a doctor’s wage while changing the order of finance management. Study methodology. In order to analyse and understand the revenue and expenditure of pri-mary personal health care institutions (PPHCI), the reports on usage of compulsory health insurance fund budget resources in health care institutions for the year 2007 were examined in 80 medical institutions. Statistical analysis of the obtained data was performed using SPSS software. When verifying statistical hypotheses, 0.05 level of significance was chosen. To evaluate group homogeneity, 2 criterion was applied. The distribution of quantitative vari-ables was verified using Kolmogorov-Smirnov test. Parametric and non-parametric disperse analysis (ANOVA and Kruskal-Walils test) was employed to compare group averages. Bon-ferroni test was applied to multiplex pair comparisons, whereas Mann-Whitney test was used to compare two groups. Results. PPHCI resources for services provided are received from compulsory health insur-ance fund and are spent on wages and salaries as well as on the maintenance of institutional infrastructure. Revenue and expenditure of some medical institutions for the year 2007 were balanced, i.e. institutions worked cost-effectively. Other institutions had more expenditure than revenue during 2007, i.e. their work was loss-making.
Expenditure for wages and salaries (calculated wages + social insurance premium) varied from 68% to 89% depending on the revenue of a medical institution and there was no significant difference between medical institutions of different profitability. This matches the data found in literature, since in the EU countries, it is recommended to allocate about 70% of revenue to primary medical institutions’ wage fund. Having evaluated the expenditure of PPHCI of different profitability for their infra-structure maintenance, some significant differences were found between groups of medical institutions that allow to state that unreasoned usage of funds for medical institution infra-structure maintenance (and especially administrative expenditure) may increase credit indebt-edness, i.e. the institution works at a loss.
Current PPHCI finance management model as well as revenue-expenditure reports present debts as a fact at the end of a year, yet there is no possibility to analyse the reasons of possible debts in detail. Debts of previous financial year, considerable expenditure for institu-tional infrastructure maintenance (administration in particular) and other expenditure pre-sented in a medical institution’s revenue-expenditure reports may have an impact on negative balance of the medical institution. The lack of reasons for determined loss in medical institutions of different profitabil-ity and evaluated reference data about finance management in medical institutions of EU countries force to frame a new model of institution finance management Payment from a Doc-tor which allows to analyse institution’s expenditure in theory and practice and to ascertain their reasoned usage while saving funds and increasing a doctor’s wage. Conclusions. Having evaluated PPHCI revenue-expenditure reports, wages of medical personnel did not differ significantly in the groups of institutions with different profitability. PPHCI works at a loss if it does not use funds rationally to maintain its infrastructure. The recommended finance management model Payment from a Doctor would help to administer the funds of medical institutions rationally in theory and practice.