Dializuojamų pacientų geležies metabolizmo vertinimas ir korekcija gydant inkstinės kilmės anemiją
Kemerzūnaitė, Aistė |
Recenzentas / Reviewer |
Aistė Kemerzūnaitė. Baigiamasis magistro darbas. Dializuojamų pacientų geležies metabolizmo vertinimas ir korekcija gydant inkstinės kilmės anemiją. Tyrimo tikslas: Įvertinti dializuojamų pacientų geležies metabolizmą ir jo korekcijos galimybes gydant inkstinės kilmės anemiją. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti absoliutaus ir funkcinio geležies trūkumo bei geležies pertekliaus dažnį dializuojamų pacientų grupėje. 2. Nustatyti veiksnius, turinčius įtakos geležies metabolizmui, dializuojamų pacientų grupėje. 3. Nustatyti geležies metabolizmo ryšį su eritropoezę skatinančių vaistų bei skiriamos geležies doze. Tyrimo metodika: Tyrime dalyvavo 62 LSMUL KK ir UAB „B. Braun Avitum“ hemodializėmis gydomi pacientai. Nuo 2023 metų rugsėjo mėn. iki 2024 metų rugsėjo mėn. pacientams buvo vertinami demografiniai, antropometriniai, laboratorinių tyrimų duomenys, taip pat duomenys apie hemodializes, gretutines ligas. Statistinė analizė atlikta naudojant BM SPSS Statistics versija 29.0.0.0 bei Microsoft Excel 2024, versija 16.78.3. Sąsajos tarp kokybinių kintamųjų tirtos taikant χ2 kriterijų su z-įverčiu, laisvės laipsniams viršijant 1. Kiekybinių kintamųjų pasiskirstymas pagal normalųjį skirtinį tirtas taikant Kolmogorov-Smirnov testą. Duomenims esant pasiskrirsčius pagal normalųjį skirtinį vidurkių homogeniškumui tarp dviejų kokybinių kintamųjų kategorijų tirtas Stjudento t-testu, o esant trims ir daugiau kategorijų – dispersinės analizės (ANOVA) metodu. Dviejų kiekybinių (tolydžiųjų kintamųjų) sąsajos tirtos taikant Pearsono koreliacijos koeficientą, kai duomenys pasiskirstę pagal normalųjį skirtinį. Skirtumas tarp kintamųjų laikomas statistiškai reikšmingu, kai p<0,05. Rezultatai: Dažniausia lėtinės inkstų ligos priežastis buvo kraujagyslinė patologija (41,9 %). Absoliutus geležies trūkumas sudarė nuo 4,2 % iki 8,3 %, funkcinis – nuo 6,3 % iki 25 % skirtingais stebėjimo laikotarpiais. Geležies perteklius nustatytas 16,9 % pacientų, vertinant metinį vidurkį. Nustatytos statistiškai reikšmingos koreliacijos: teigiama tarp serumo albumino ir TSAT (r = 0,362; p = 0,011), neigiama tarp CRB ir TSAT (r = –0,411; p = 0,004), taip pat tarp fosforo ir feritino (r = –0,326; p = 0,01). ESV savaitinė dozė ir Hb turėjo neigiamą koreliaciją (r = –0,286; p = 0,024), taip pat ir dozė kilogramui kūno svorio (r = –0,293; p = 0,021). Teigiama koreliacija nustatyta tarp PTH ir ESV dozės (r = 0,349; p = 0,008) bei tarp fosforo koncentracijos ir ESV dozės (r = 0,283; p = 0,028). Išvados: Absoliutus geležies deficitas nustatytas 4,2–8,3 % tiriamųjų, o funkcinis – 6,3–25 %. Geležies perteklius nustatytas 4,6–9,2 % pacientų vertinant ketvirčiais ir 16,9 % pagal metinį feritino vidurkį. Statistiškai reikšmingų sąsajų tarp pagrindinio susirgimo, KMI, kūno svorio, vitamino D ar PTH koncentracijų su feritinu ar TSAT nenustatyta. Nustatytos reikšmingos koreliacijos tarp albumino, CRB ir TSAT bei tarp fosforo ir feritino koncentracijų. Geležies bei eritropoezę skatinančių vaistų dozės neturėjo reikšmingos įtakos feritinui, TSAT ar Hb, tačiau pastarųjų dozės neigiamai koreliavo su Hb ir teigiamai – su fosforu bei PTH.
Aistė Kemerzūnaitė. Master’s Thesis. Assessment and correction of iron metabolism in dialysis patients with renal anemia. Aim of the study: To assess iron metabolism and its correction possibilities in dialysis patients with renal anemia. Objectives of the study: 1. To determine the prevalence of absolute and functional iron deficiency, as well as iron overload, in a group of dialysis patients. 2. To identify factors influencing iron metabolism in dialysis patients. 3. To determine the relationship between iron metabolism and the doses of erythropoiesis-stimulating agents (ESAs) and iron supplementation. Methods: The study included 62 patients undergoing hemodialysis at the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics and UAB “B. Braun Avitum”. From September 2023 to September 2024, demographic, anthropometric, and laboratory data, along with dialysis parameters and comorbidities, were collected. Statistical analysis was performed using IBM SPSS Statistics 29.0.0.0 and Microsoft Excel 2024. Categorical variables were compared using the chi-square test with z-adjustment (df > 1). Normality of quantitative data was assessed with the Kolmogorov–Smirnov test. For normally distributed data, Student’s t-test (two groups) or ANOVA (three or more groups) was used to compare means. Pearson correlation was applied to assess relationships between continuous variables. The difference between variables is considered statistically significant when p<0,05. Results: The most common cause of chronic kidney disease in the study was vascular pathology (41,9%). Absolute iron deficiency ranged from 4,2% to 8,3%, and functional iron deficiency varied from 6,3% to 25% across different observation periods. Iron overload was identified in 16,9% of patients based on the annual average. Statistically significant correlations were observed: a positive correlation between serum albumin and TSAT (r = 0,362; p = 0,011), a negative correlation between CRP and TSAT (r = –0,411; p = 0,004), and a negative correlation between serum phosphorus and ferritin (r = –0,326; p = 0,01). A negative correlation was also found between weekly ESA dose and hemoglobin (r = –0,286; p = 0,024), as well as between ESA dose per body weight unit and hemoglobin (r = –0,293; p = 0,021). Positive correlations were observed between PTH and ESA dose (r = 0,349; p = 0,008) and between phosphorus concentration and ESA dose (r = 0,283; p = 0,028). Conclusions: Absolute iron deficiency was 4,2–8,3%, functional – 6,3–25%. Iron overload was found in 4,6–9,2% quarterly and 16,9% annually. No significant associations were found between underlying disease, BMI, weight, vitamin D or PTH and ferritin or TSAT. Significant correlations were observed between albumin, CRP and TSAT, and between phosphorus and ferritin. Iron and ESA doses had no effect on ferritin, TSAT or Hb, but ESA doses negatively correlated with Hb and positively with phosphorus and PTH.