Kauno miesto x sveikatos priežiūros įstaigos darbo saugos užtikrinimas: esamos situacijos analizė ir tobulinimo galimybės
Valentienė, Monika |
Recenzentas / Reviewer |
SANTRAUKA Visuomenės sveikatos vadyba KAUNO MIESTO X SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOS DARBO SAUGOS UŽTIKRINIMAS: ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ IR TOBULINIMO GALIMYBĖS Monika Valentienė Mokslinė vadovė dr. Kristina Astromskė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas Kaunas, 2025 m., 75 p. Darbo tikslas – išanalizuoti Kauno miesto X sveikatos priežiūros įstaigoje taikomas darbo saugos užtikrinimo priemones ir pateikti rekomendacijas jų tobulinimui. Tyrimo uždaviniai: išsiaiškinti Kauno miesto X sveikatos priežiūros įstaigos medicinos ir slaugos darbuotojų požiūrį į esamas darbo saugą užtikrinančias priemones Skubios pagalbos skyriuje; išsiaiškinti Kauno miesto X sveikatos priežiūros įstaigos administracijos darbuotojų požiūrį į esamas darbo saugą užtikrinančias priemones Skubios pagalbos skyriuje; įvertinti Kauno miesto X sveikatos priežiūros įstaigos pasirengimą suvaldyti rizikas, susijusias su darbo aplinkos saugumo užtikrinimu. Tyrimo metodai: tyrime buvo taikomas mišrus tyrimo metodas, derinant kiekybinę ir kokybinę duomenų analizę viename tyrimo dizaine. Kiekybinė tyrimo analizė leido identifikuoti bendras tendencijas, susijusias su darbo saugos užtikrinimo priemonių taikymu, o kokybinė analizė – suteikė galimybę giliau paaiškinti nustatytus reiškinius, pateikiant kontekstinę ir išsamią analizę. Tyrimo dalyviai: Kiekybiniame tyrime savo nuomonę išreiškė 123 respondentai, dirbantys X sveikatos priežiūros įstaigos skubios pagalbos skyriuje, kuris veikia dviejuose padaliniuose. Kokybiniame tyrime dalyvauti sutikimą patvirtino šeši skubios pagalbos skyriuje dirbantys darbuotojai iš skirtingų padalinių. Tyrimo dalyvių grupę sudarė įvairias profesines pozicijas užimantys darbuotojai, turintys skirtingą darbo patirtį: Tyrimo rezultatai ir rekomendacijos: Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad administracinis personalas priėmimo skyriuje patiria žymiai didesnį neigiamą smurto poveikį nei medicinos personalas. Todėl organizacijoms rekomenduojama į šią grupę nukreipti didesnį dėmesį, planuojant psichologinės gerovės stiprinimo programas, streso valdymo mokymus ir kuriant saugią darbo aplinką. Nustatyta, kad psichosocialinės rizikos prevencijos priemonės turėtų būti diferencijuojamos pagal darbuotojų pozicijas. Sveikatos priežiūros paslaugas teikiantiems specialistams rekomenduojama organizuoti mokymus, kurie suteiktų motyvacijos ir psichologinių - praktinių įgūdžių stresui valdyti. Gydytojams – organizuoti grupinius susirinkimus, kuriuose galima reflektuoti, gauti grįžtamąjį ryšį. Nustatyta, kad darbuotojai, dirbantys skubios pagalbos skyriaus I-ajame padalinyje, nurodė patiriantys didesnę psichologinę įtampą ir mažesnį fizinio saugumo jausmą. Atsižvelgiant į tai, rekomenduojama diegti nuolatines psichologinės gerovės stebėsenos instrumentus ir užtikrinti anoniminio grįžtamojo ryšio galimybes apie patiriamą įtampą. Taip pat peržiūrėti apsaugos darbo organizavimo tvarką.
SUMMARY Management of Public Health OCCUPATIONAL SAFETY IN KAUNAS HEALTHCARE INSTITUTION X: CURRENT STATE ASSESSMENT AND PROSPECTS FOR IMPROVEMENT Monika Valentienė Scientific supervisor Assoc. Dr Kristina Astromskė Lithuanian University of Heath Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health Kaunas: 2025, 75 p. Aim of the Study was to analyse the occupational safety measures applied in the healthcare institution X located in Kaunas city and to provide recommendations for their improvement. Objectives of the Study: to examine the opinions of medical and nursing staff in the Emergency Department of healthcare institution X regarding the existing occupational safety measures; to explore the opinions of the administrative staff in the Emergency Department of healthcare institution X regarding the existing occupational safety measures; to assess the preparedness of healthcare institution X to manage risks related to ensuring workplace safety. Research Methods: a mixed-methods approach was applied in this study, combining quantitative and qualitative data within a single research design. The quantitative part of the study enabled the identification of general trends related to the implementation of occupational safety measures, while the qualitative part provided an in-depth explanation of identified phenomena, offering contextual and detailed analysis. Participants: in the quantitative part of the study, 123 respondents working in the Emergency Department of healthcare institution X, which operates across two units, expressed their opinions. Six employees from different units within the Emergency Department agreed to participate in the qualitative part of the study. The group of participants included individuals holding various professional positions and having diverse work experience. Results and Recommendations: the results of the study revealed that administrative staff in the Emergency Department experience significantly greater negative impacts of violence compared to medical staff. Therefore, it is recommended that organisations focus more attention on this group by planning psychological well-being enhancement programmes, stress management training, and developing a safer working environment. It was found that psychosocial risk prevention measures should be differentiated according to employee positions. Motivational support and emotional resilience training are recommended for nurses and other specialists, while periodic reflection groups are suggested for physicians. Moreover, employees working in the first unit of the Emergency Department reported more frequent experiences of psychological pressure and a tense organisational climate. Consequently, it is recommended to implement regular psychological well-being monitoring tools and to ensure the possibility of anonymous feedback regarding experienced stress.