Use this url to cite ETD: https://hdl.handle.net/20.500.12512/105346
Pilvo sienos pjūvio pasirinkimas kasos chirurgijoje
Type of publication
type::text::thesis::master thesis
Title
Pilvo sienos pjūvio pasirinkimas kasos chirurgijoje
Other Title
Selection of abdominal wall incision in pancreatic surgery
Advisor
Other(s)
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Extent
30 p.
Thesis Defence Date
2019
Abstract (lt)
Tikslas: Nustatyti, kuris pilvo sienos pjūvis kasos operacijų metu yra tinkamesnis, siekiant efektyviausio ligonio pooperacinio sveikimo bei mažos pooperacinių komplikacijų rizikos. Uždaviniai:
- Įvertinti ir palyginti ankstyvųjų pooperacinių komplikacijų (žaizdos infekcija, žaizdos eventeracija, žaizdos sekrecija, žaizdos kraštų atsiskyrimas) dažnio skirtumą tarp pacientų, kuriems atlikta vidurinė arba skersinė laparotomija
- Įvertinti ir palyginti pooperacinių pilvo sienos išvaržų dažnio skirtumą tarp pacientų, kuriems atlikta vidurinė arba skersinė laparotomija
- Palyginti operacijos trukmę tarp pacientų, kuriems atlikta vidurinė arba skersinė laparotomija Metodika: retrospektyvinis atvejo-kontrolės tyrimas. Išanalizuotos 275 ligos istorijos pacientų, kurie operuoti dėl kasos ligų, atliekant atvirą pilvo operaciją. Pacientai suskirstyti į 2 grupes: pacientai, kuriems atliktas vidurinės laparotomijos pjūvis ir pacientai, kuriems atliktas skersinės laparotomijos pjūvis. Vertinti demografiniai duomenys, instrumentinių ir patologinių tyrimų rezultatai, operacijos duomenys, pooperacinė eiga bei žaizdos komplikacijos. Duomenys palyginti tarp 2 grupių. Rezultatai: Vidurinis laparotominis pjūvis atliktas 197 pacientams, skersinis - 78. Žaizdos infekcijos dažnis atlikus vidurinę laparotomiją siekė 16 atvejų (8,2 %), skersinę laparotomiją - 2 atvejus (2,6 %). Žaizdos eventeracijos atvejų atitinkamai buvo 7 (3,6 %) ir 1 (1,3 %). Skirtumai statistiškai nereikšmingi (p>0,05). Žaizdos sekrecijos ir žaizdos kraštų atsiskyrimo dažnis atliekant vidurinę laparotomiją (15 (7,7 %)) ir skersinę (1 (1,3 %)) skiriasi reikšmingai (p=0,031). Pooperacinių išvaržų dažnis atlikus vidurinę laparotomiją (11 (5,6 %)) ir skersinę laparotomija (4 (5,1 %)) reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Vidutinė operacijos trukmė taikant vidurinę laparotomiją – 298,54±57,86 min., skersinę 276,20±73,36 min. Šis skirtumas yra statistiškai reikšmingas (p=0,003)). Išvados: Skersinė laparotomija kasos chirurgijoje yra tinkamesnis pjūvis siekiant mažesnės žaizdos sekrecijos ir žaizdos kraštų atsiskyrimo rizikos bei trumpesnės operacijos trukmės. Išvaržų dažnis tarp skirtingų laparotominių pjūvių nesiskyrė.
Abstract (en)
Aim: To determine which abdominal wall incision is more appropriate for pancreatic surgery in order to achieve the most effective postoperative recovery and low risk of postoperative complications. Objectives:
- To evaluate and compare the difference in the incidence of early postoperative complications (wound infection, wound eventeration, wound secretion, wound separation) for patients who underwent midline or transverse laparotomy
- To evaluate and compare the difference in the incidence of postoperative abdominal wall hernia for patients who underwent midline or transverse laparotomy
- To compare the length of operation for patients who underwent midline or transverse laparotomy. Methods: A retrospective case-control study. Case of 275 patients who underwent open abdominal surgery for pancreatic disease were analyzed. Patients were divided into 2 groups: patients who underwent midline laparotomy and patients who underwent transverse laparotomy. Demographic data, instrumental and pathology test results, operation data, postoperative progression and wound complication indicators were evaluated and compared between 2 groups. Results: There were 197 patients who underwent midline laparotomy and 78 transverse laparotomy. The incidence of wound infection after midline laparotomy was 16 (8,2 %), transverse laparotomy - 2 (2,6 %). Wound eventeration cases were 7 (3.6 %) and 1 (1.3 %), respectively. Differences are statistically insignificant (p>0.05). The frequency of wound secretion and wound separation in midline laparotomy (15 (7.7 %)) and transverse laparotomy (1 (1.3 %)) varies significantly (p = 0.031). The incidence of postoperative hernia was not significantly different between midline laparotomy (11 (5.6 %)) and transverse laparotomy (4 (5.1 %)) (p> 0.05). Operating time using midline laparotomy was 298.54 ± 57.86 min and the transverse 276.20 ± 73.36 min. This difference is statistically significant (p=0.003). Conclusion: Transverse laparotomy in pancreatic surgery is a more suitable incision to reduce the risk of wound secretion, wound separation and shorter operation time. The incidence of hernia was not different between the different laparotomy incisions.
Publisher
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Other Identifier(s)
id-36758197
Language
Lietuvių / Lithuanian (lt)
Defended
Taip / Yes
Access Rights
Atviroji prieiga / Open Access