Arklių liaukinės ir neliaukinės skrandžio dalies palyginimas klinikiniais simptomais ir gastroskopiniu tyrimu
Jezepčikaitė, Ieva |
Recenzentas / Reviewer | |
Svaldenienė, Eglė | Komisijos pirmininkas / Committee Chairman |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
2022-2023 metais LSMU Veterinarijos akademijos stambiųjų gyvūnų klinikoje buvo tirti 24 arkliai, kuriems atlikti klinikiniai, gastroskopiniai tyrimai bei matuotos skrandžio sulčių pH reikšmės. Buvo surenkamos išsamios anamnezės, atliekant gastroskopinius tyrimus buvo vertinami gleivinės pakitimai, nustatomi jų pažeidimų laipsniai. Skrandžio sulčių pH matuojamas iškart po mėginio paėmimo. Gauti rezultatai apjungti ir apdorojami apskaičiuojant procentinę išraišką. Išanalizavus atlikto tyrimo rezultatus nustatyta, kad arkliai 1,2 karto dažniau serga neliaukinės skrandžio dalies liga (n=11) negu liaukinės skrandžio dalies liga (n=9). Liaukinės dalies pažeidimai dažniau fiksuojami patinams ( 63,6 proc.), dažniausiai pasitaikiusi veislė buvo Lietuvos ir Olandijos Jojamųjų veislių arkliai ( 36,4 proc.). Neliaukinės dalies liga taip pat dažniau nustatyta patinams ( 66,7 proc.), o pagal veislę šioje grupėje pirmavo Ristūnai (44,4 proc.). Suskirsčius gyvūnus į tris amžiaus grupes nustatyta, jog dažniausiai liaukinės dalies pažeidimais serga vyresni arkliai: nuo 6 iki 15m. (63,6 proc.), o neliaukinės dalies liga jaunesni- iki 5m. amžiaus arkliai (55,6 proc.). Daugiausiai kartų pasireiškęs pagrindinis, šeimininkams nerimą keliantis, klinikinis simptomas- sporto rezultatų suprastėjimas nustatytas esant pažeidimams liaukinėje skrandžio dalyje, o kailio kokybės pakitimai- neliaukinėje.
Between 2022 and 2023, 24 horses were examined in the Large Animal Clinic of the LUHS Veterinary Academy, undergoing clinical an gastroscopic examinations and gastric juice pH measurements. Detailed medical histories were taken and gastroscopic examinations were performed to assess mucosal lesions and the grade of damage. The pH of the gastric juice was measured immediately after sampling. The results obtained were combined and processed to calculate percentages. The results of the study showed that horses were 1.2 times more likely to suffer from Equine Squamous Gastric Disease (n=11) than from Equine Glandular Gastric Disease (n=9). Lesions of the glandular part were more frequent in males (63.6 %), with the most frequent breed being Lithuanian Riding Horses and Dutch Warmblood (Riding horses) (36.4%). In the case of Equine Squamous Gastric Disease, the incidence of the disease was also higher in males (66.7 %) and the breed group was led by Standarbdred (44.4 %). When the animals were divided into three age groups, it was found that the most frequent glandular part lesions were found in older horses aged between 6 and 15 years (55.6 %), while squamous part lesions were found in younger horses aged less than 5 years (55.6 %). The main clinical sign of concern to the owners was the deterioration of sport performance, which was most frequently observed in the case of lesions in the glandular part of the stomach and changes in coat quality in the squamous part of the stomach.