Diušeno raumenų distrofija: reabilitacijos reikšmė pacientų funkcinės būklės palaikymui
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
SANTRAUKA
Viktorija Janonytė. Diušeno raumenų distrofija: reabilitacijos reikšmė pacientų funkcinės būklės palaikymui. Darbo tikslas: Apžvelgti reabilitacijos priemones, taikomas Diušeno raumenų distrofija sergančių pacientų funkcinės būklės palaikymui. Darbo uždaviniai: 1. Apžvelgti Diušeno raumenų distrofijos etiologiją. 2. Apžvelgti pagrindinius ligos diagnostikos būdus. 3. Išanalizuoti sergančiųjų funkcinės būklės vertinimo metodus. 4. Apžvelgti reabilitacijos priemones, taikomas skirtingais ligos periodais. 5. Apžvelgti sergančiųjų naudojamas pagalbines priemones. Tyrimo metodika: Sisteminė literatūros apžvalga. Atrinktos 7 publikacijos PubMed duomenų bazėje ne senesnės nei 10 m., kuriose nagrinėtos reabilitacijos priemonės, skirtos pacientų, sergančių Diušeno raumenų distrofija funkcinės būklės palaikymui. Tyrimo rezultatai: Įvertinus tyrimus, prieinamiausi ir daugiausia dalyvių turintys yra pirmi trys tyrimai, kuriuose nagrinėjama virtualios realybės technologijos nauda - sergantieji kartodami užduotis treniruočių metu pagerino savo judesius. Taip pat nagrinėti įrenginiai buvo naudingi palaikant fizinę būklę, sumažinant liemens judesių skaičių, kompensacinius mechanizmus. Telereabilitacija ir vandens terapija pasižymėjo fizinės būklės palaikymu, raumenų atsipalaidavimu. Išvados: 1. Diušeno raumenų distrofijos etiologiją lemia specifinio raumenų baltymo distrofino genetinio kodo pažeidimas. 2. Pagrindiniai Diušeno raumenų distrofijos diagnostiniai būdai yra: distrofino geno tyrimas, raumens biopsija. 3. Sergančiųjų Diušeno raumenų distrofija funkcinė būklė vertinama naudojant Šiaurinės žvaigždės mobilumo vertinimo skalę, 6 minučių ėjimo testą, viršutinės galūnės aktyvių judesių amplitudės vertinimą. 4. Taikant reabilitaciją atliekamas multidisciplininis paciento funkcinės būklės vertinimas. Kol ligonis vaikšto, mokoma, kaip išvengti kontraktūrų (kulkšnies–pėdos įtvarai, riešo arba plaštakos įtvarai), deformacijų, per didelio fizinio krūvio, griuvimų, praradus gebėjimą vaikščioti – naudojimosi judėjimo ir atramos įrenginiais (neįgaliojo vežimėlis, robotiniai laikikliai, keltuvai, kitos pagalbinės priemonės), vėliau taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. 5. Prieinamiausios ir patogiausios technologijos, naudojamos asmenų sergančių Diušeno raumenų distrofija yra „Kinect“, „Computer Touch Screen“, „Leap motion“, kompiuterio ir išmaniojo telefono įrenginiai. Taikant šias priemones gėrėja pacientų smulkioji motorika, judesio atlikimo kokybė, didėja pacientų motyvacija įsitraukti į fizinę veiklą, pasitenkinimas pasiektais rezultatais, ilgainiui nežymiai mažėja kompensaciniai liemens judesiai veiklos metu. 6. Iš visų telereabilitacijos priemonių, Diušeno raumenų distrofija sergančiųjų tėvai / globėjai geriausiai vertina, internetinius vaizdo įrašus. Vandens terapijos rezultatuose pabrėžiamas raumenų atsipalaidavimas, pacientų pasitikėjimas vandenyje.
SUMMARY
Viktorija Janonytė. Duchenne Muscular Dystrophy: the Role of Rehabilitation in Maintaining the Functional State of Patients Aim of the study: To review the rehabilitation measures used to maintain the functional status of patients with Duchenne muscular dystrophy. Tasks: 1. To review the etiology of Duchenne muscular dystrophy. 2. To review the main diagnostic methods of the disease. 3. To review the rehabilitation measures applied in different periods of the disease. 4. To analyze the methods of assessing the functional condition of patients. 5. Review the rehabilitation methods, used by patients. Research methodology: Systematic literature review. 7 publications in the PubMed database, not older than 10 years, were selected, which examined rehabilitation measures for maintaining the functional condition of patients. Results of the study: Assessing all seven studies examined, the first three studies examining the benefits of VR technology are the most accessible and have the most participants. Conclusions: 1. The aetiology of Duchenne muscular dystrophy is determined by a malfunction of the genetic code of a specific muscle protein - dystrophin. 2. The main diagnostic methods are: dystrophin gene test, muscle biopsy. 3. Patients' functional status is assessed using: North Star Ambulatory Assessment, 6-minute walk test, performance of upper limb scale. 4. Rehabilitation involves a multidisciplinary assessment of a patient's functional status. While the patient is walking, they are taught how to avoid contractures (ankle-foot casts, wrist or hand casts), deformities, excessive physical exertion, falls, later when they lose the ability to walk – the use of movement and support equipment (wheelchair, robotic holders, lifts, other measures), followed by artificial lung ventilation. 5. The most accessible and convenient technologies used for people with Duchenne muscular dystrophy are Kinect, Computer Touch Screen, Leap motion, computer, and smartphone devices. Applying these measures improves the patients 'fine motor skills, the quality of movement performance, increases the patients' motivation to engage in physical activity, satisfaction with the achieved results, and in the long run slightly decreases the compensatory torso movements during the activities. 6. Of all the telerehabilitation measures, parents / guardians of Duchenne muscular dystrophy rate online videos the best. The results of water therapy emphasize muscle relaxation, patients ’confidence in water.