Depresijos ir nuovargio pasireiškimas pacientams, stacionarizuotiems Gastroenterologijos klinikoje
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Artūras Jacinavičius Depresijos ir nuovargio pasireiškimas pacientams, stacionarizuotiems Gastroenterologijos klinikoje Tyrimo tikslas: nustatyti LSMUL Gastroenterologijos klinikoje stacionarizuotų pacientų depresiškumo ir nuovargio paplitimą bei įvertinti jų ryšį su diagnozuotu virškinimo sistemos sutrikimu. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti ir įvertinti tiriamosios grupės socialinius ir demografinius rodiklius. 2. Nustatyti ir įvertinti depresiškumo pasireiškimą tiriamojoje grupėje. 3. Nustatyti ir įvertinti nuovargio pasireiškimą tiriamojoje grupėje. 4. Įvertinti virškinimo sistemos ligų įtaką depresiškumo pasireiškimui. 5. Įvertinti virškinimo sistemos ligų įtaką nuovargio pasireiškimui. 6. Įvertinti kitų veiksnių įtaką depresiškumo ir nuovargio pasireiškimui. Tyrimo metodai: Tyrimas atliktas LSMUL Gastroenterologijos klinikoje naudojantis originalia anketa, Zungo depresijos skale bei Daugiamačiu nuovargio inventoriumi. Duomenų analizė atlikta Microsoft Excel 2013 programa ir IBM SPSS Statistics 25 programos paketu. Rezultatai buvo laikomi statistiškai patikimais kai p < 0,05. Tyrimo dalyviai: LSMUL Gastroenterologijos klinikos, stacionarizuoti dėl virškinimo sistemos sutrikimų. Tyrimo rezultatai: Tyrime analizuotos 147 atitinkančių kriterijus pacientų anketos. Depresyvumas nenustatytas 41 (27,9 proc.) pacientui, žemas – vidutinis depresyvumas nustatytas 38 (25,9 proc.), vidutinis – aukštas 33 (22,4 proc.), aukštas – 35 (23,8 proc.) pacientams. Moterims vidutinis – aukštas depresyvumo lygis nustatytas dažniau nei vyrams (χ2, p = 0,027). Kepenų ligų grupėje aukštas depresyvumo lygis pasireiškė dažniau nei kitų ligų grupių pacientams (χ2, p = 0,034). Įvertinus kitų veiksnių (amžius, išsilavinimas, stacionarizavimo dažnumas, stacionarizavimo trukmė, šeimyninė padėtis, darbas) įtaką depresyvumo lygiui, skirtumų tarp šių veiksnių grupių ir depresyvumo lygio nenustatyta (p > 0,05) Tyrimo išvados: 1. Vyriškos (46,9 proc.) ir moteriškos (53,1 proc.) lyties pacientai tolygiai pasiskirstė amžiaus, išsilavinimo, šeimyninės padėties grupėse. 2. Pagal Zungo skalę depresyvumas nenustatytas 41 (27,9 proc.) pacientui, moterims vidutinis – aukštas depresyvumo lygis nustatytas statistišai reikšmingai dažniau nei vyrams. 3. Daugiamačio nuovargio inventoriaus bendrojo nuovargio skalės vidurkis buvo 52,47 b., fizinio nuovargio 57,27 b., sumažėjusio aktyvumo 53,95 b., sumažėjusios motyvacijos 44,95 b., protinio nuovargio skalės 50,26 b. Statistiškai reikšmingų skirtumų nuovargio skalės baluose tarp vyrų ir moterų nustatyta nebuvo. 4. Kepenų ligų grupėje aukštas depresyvumo lygis pasireiškė statistiškai reiškmingai dažniau nei kitų ligų grupių pacientams. 5. Tarp ligų grupių ir tarp nuovargio skalių balų statistiškai reikšmingo skirtumo nerasta. 6. Aukštas depresyvumas nustatytas tiems, kuriems buvo didesnis bendro nuovargio lygis, mažesnis aktyvumas, sumažėjusi motyvacija, didesnis protinio nuovargio lygis. Tuo tarpu įvertinus kitų veiksnių (amžius, išsilavinimas, stacionarizavimo dažnumas, stacionarizavimo trukmė, šeimyninė padėtis, darbas) įtaką depresyvumo lygiui, statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta.
Artūras Jacinavičius The Prevalence of Depression and Fatigue of in-patients of Hospital of LSMU Department of Gastroenterology Aim: to examine the prevalence of depression and fatigue of in-patients of Hospital of LSMU Department of Gastroenterology and evaluate the relation between depression and fatigue and diagnosed disorder of digestive system. Objectives: 1. To determine and evaluate sociodemographic data of the target group. 2. To determine and evaluate the prevalence of depression in the target group. 3. To determine and evaluate the prevalence of fatigue in the target group. 4. To evaluate the relation between the prevalence of depression and diagnosed disorder of digestive system. 5. To evaluate the relation between the prevalence of fatigue and diagnosed disorder of digestive system. 6. To evaluate the influence of other factors to the prevalence of depression and fatigue. Methods: The Original questionnaire, Zung self-rating depression scale and the Multidimensional Fatigue Test were used to examine the sociodemographic data and the prevalence of depression and fatigue of the target group. Statistical data analysis were completed using Microsof Excel 2013 and IBM SPSS Statistics 25 softwares. Target group: The in-patients of the Department of Gastroenterology hospitalized for the treatment of diagnozed disorder of digestive system. Results: 147 questionnaires of patients in the target group were analysed. 41 (27,9 %) did not had depression, 38 (25,9 %) had low – moderate depression, 33 (22,4%) had moderate – high depression, and 35 (23,8 %) had high level of depression. Incidence of depression was higher in females than in males (χ2, p = 0,027). Patients in the liver disease group had high level of depression more often than patients in other groups. Age, education, frequency of hospitalization, duration of hospitalization, family status, and work status had no statistically significant influence over the level of depression. Conclusions: 1. Males (46,9 %) and females (53,1 %) distributed equaly in the groups of age, education, family status. 2. 41 (27,9 %) patient did not have any level of depression according to Zung self-rating depression scale. Females had moderate – high level of depression statistically significantly more often than males. 3. In the General Fatigue scale of MFI-20 mean score was 52,47 p., Physical Fatigue – 57,27 p., Reduced Activity – 53,95 p., Reduced Motivation – 44,95 p., and Mental Fatigue – 50,26 p. There were no statistically significant diferences between males and females. 4. Patients in the liver disease group had high level of depression statistically significantly more often than patients in other groups. 5. No statistically significant differences between disease groups and Fatigue scales were determined. 6. Those with higher score of general fatigue, reduced activity, reduced motivation, and mental fatigue had higher incidence of high level of depression, while age, education, frequency of hospitalization, duration of hospitalization, family status, and work status had no statistically significant influence over the level of depression.