Vaikų, patyrusių dislokuotą žastikaulio viršgumburinį lūžį, gydymo metodų palyginimas

Tyrimo tikslas – įvertinti ir palyginti vaikų, patyrusių dislokuotą žastikaulio viršgumburinį lūžį, gydymo metodus. Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti DŽVL epidemiologinius duomenis;
2. Nustatyti vidutinį lovadienių skaičių, taikant konservatyvų ir chirurginį gydymą;
3. Nustatyti ir palyginti vidutinę operacijos trukmę bei operacinę apšvitą Rentgeno spinduliais, taikant URI, tradicinę POKS bei MDM;
4. Įvertinti sąsajas tarp operacinės brigados sudėties ir skaičiaus pagal operacijos apimtį ir chirurginį gydymo metodą;
5. Palyginti neurologines komplikacijas, taikant tradicinę POKS bei MDM. Metodika: Ištirti 183 vaikai, nuo 2013 m. sausio 01 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. LSMUL KK Vaikų chirurgijos klinikos Ortopedijos traumatologijos sektoriuje gydyti dėl DŽVL. 48 vaikams buvo taikytas konservatyvus gydymas URI, 141 − chirurginis metodas: 90 pacientų taikyta uždara repozicija ir tradicinė POKS, o 51 osteosintezė MDM. Duomenų analizė atlikta naudojant statistinių programų paketą „IBM SPSS Statistics 20“ bei Microsoft Excel 2013 programą. Rezultatai: Tiriamąją imtį sudarė 52,5 % berniukų ir 47,5 % mergaičių, amžiaus vidurkis buvo 6,04±2,497 m. Ketvirtadaliui vaikų (26,2 %) taikyta URI, likusiems 73,8 % – uždara repozicija ir POKS. Vaikai dažniausiai šią traumą patyrė buityje (78,7 %), būdingiausia traumos aplinkybė – griuvimas (38,3 %). DŽVL dažniau diagnozuotas kairėje rankoje (60,1 %), absoliuti dauguma lūžių buvo ekstenzinio tipo (98,4 %). Dažniau nustatytas III tipo lūžis pagal GK (59,6 %). II tipo lūžiams dažniau taikytas konservatyvus gydymas URI (64,9 %) nei chirurginis (35,1 %). Vidutinė hospitalizacijos trukmė, taikant URI, buvo 1,88±1,064 d., POKS − 5,04±1,966 d. Vidutinis operacijos laikas, taikant URI, buvo 39:56 (s=14:588) min, tradicinę POKS − 74:59 (s=41:835) min, MDM − 61:00 (s=17:957) min. Vidutinė rentgenoskopijos trukmė, taikant URI, buvo 00:13 (s=00:12) min, tradicinę POKS – 01:25 (s=01:02) min, MDM − 01:19 (s=01:07) min. Išvados: Tiriamojoje imtyje vyravo 3-8 m. amžiaus berniukai, dažniausiai traumą patyrę buityje, griūnant. DŽVL dažniau diagnozuotas kairėje rankoje, absoliuti dauguma lūžių buvo ekstenzinio tipo. Dažnesni III tipo lūžiai pagal GK nei II, II tipo DŽVL dažniau gydyti konservatyviai nei chirurgiškai. Vidutinė hospitalizacijos trukmė buvo ilgesnė taikant chirurginį nei konservatyvų gydymą (p<0,05). Vidutinė operacijos trukmė ir rentgenoskopijos laikas, taikant URI, buvo trumpesni lyginant tiek su tradicinės POKS, tiek su MDM, (p<0,001). Vidutinė MDM operacijos trukmė buvo trumpesnė nei tradicinės POKS (p<0,05). Skirtumas tarp operacinės rentgenoskopijos laiko vidurkio, taikant tradicinę POKS ar MDM, nenustatytas (p>0,05). Operacijos trukmė ir brigados narių kiekis operacijos metu priklauso nuo gydymo metodo (atitinkamai dalinė η2=0,179 ir dalinė η2=0,064, p<0,05). Operacijos trukmė nepriklauso nuo brigados narių kiekio ir asistentų pareigų (p>0,05). Neurologinės komplikacijos, po taikytos tradicinės POKS ar MDM, nesiskyrė (p>0,05). Taikant tradicinę POKS, dažniau sukeliamas jatrogeninis n. ulnaris pažeidimas, (p>0,05).

The aim of this study is to analyze and compare treatment methods in displaced paediatric supracondylar humeral fractures. Research tasks:

1. To evaluate epidemiological data of displaced supracondylar humeral fractures (DSHF) in children;
2. To determine the average length of stay in hospital after conservative and surgical treatment.
3. To determine and compare the average time of surgery and fluoroscopic exposure, while applying closed reduction and immobilization (CRI), traditional percutaneous pinning with K-wires (PPKW) and modified Dorgan’s technique (MDT);
4. To evaluate dependency between surgical team structure according to time of surgery and surgical treatment method;
5. To compare neurological complications after traditional PPKW and MDT. Methods: We analysed the data of 183 children, who were treated for DSHF in the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kauno Klinikos, the Department of Paediatric Surgery. 48 children were treated conservatively by CRI, 141 – by surgery: 90 pacients were treated by traditional PPKW, 51 – by MDT. Analysis of data was made using statistical calculation program “IBM SPSS Statistics 20“ and “Microsoft Excel 2013“. Results: 52,5 % of children were male and 47,5 % female, average age was 6,04±2,497 yrs. CRI was applied to 26,2 % of children, PPKW to remaining 73,8 %. Children mostly got injured at home (78,7 %) and the most often reason of the injury was falling on the ground (38,3 %). DSHF occurred more often in the left arm (60,1 %), the majority of fractures were extension type (98,4 %). Gartland type III fractures were diagnosed more common (59,6 %). Type II fractures were more often treated conservatively (64,9 %) than surgically (35,1 %). The average length of stay in hospital after CRI was 1,88±1,064 d, PPKW − 5,04±1,966 d. The average time of surgery, using CRI, was 39:56 (s=14:588) min, traditional PPWK − 74:59 (s=41:835) min, MDM − 61:00 (s=17:957) min. The average time of fluoroscopy during CRI was 00:13 (s=00:12) min, traditional PPKW – 01:25 (s=01:02) min, MDT − 01:19 (s=01:07) min. Conclusions: DSHL mostly occurred to 3-8 yrs old boys, at home by falling on the ground. It was diagnosed more often in the left arm, most of the fractures were extension type. Gartland type III fractures occurred more often than type II, type II fractions more often were treated conservatively. The average length of stay in hospital was longer after PPKW than CRI, p<0,05. The average time of surgery and fluoroscopy was the shortest after CRI, MDT had shorter surgeries than PPKW, p<0,05. There was no statistically significant difference between the average time of fluoroscopy during PPKW and MDT, p>0,05. The time of surgery and the amount of surgical crew members are depended on surgical method, p<0,05. The time of surgery is not depended on the number of surgical crew members and the position of assistants, p>0,05. There was no statistically significant difference of neurovascular complications after traditional PPKW and MDT, p>0,05. The iatrogenic damage of ulnar nerve occurred more often after traditional PPKW, p>0,05.