The Relationship among Burnout, ICD-11 Personality Dimensions, and Mental Distress in Swedish Healthcare Workers
Mughrabi, Miriam |
Recenzentas / Reviewer |
Ankstesniuose tyrimuose Švedijoje buvo pabrėžiamas asmenybės dimensijų ir perdegimo ryšys bei jo ryšys su psichikos sutrikimu. Tačiau trūksta žinių apie tai, kaip patikslintos ICD-11 asmenybės sritys gali būti naudojamos Švedijos sveikatos priežiūros darbuotojų perdegimo kontekste. Šio tyrimo tikslas - ištirti Švedijos sveikatos priežiūros darbuotojų perdegimo, ICD-11 asmenybės sričių ir psichikos sutrikimų ryšį, taip pat jų ryšį su sociodemografinėmis charakteristikomis. Šiuo tyrimu taip pat siekiama ištirti asmenybės dimensijų ir psichinio distreso prognozinę vertę perdegimo atžvilgiu. Atranka pagal kriterijus buvo atliekama tikslinės atrankos būdu, siekiant atrinkti 121 sveikatos priežiūros darbuotoją Švedijoje. Dalyvių amžius svyravo nuo 23 iki 60 metų, vidutinis amžius - 36,78 metų, o lytį sudarė 72,7 % moterų ir 24,8 % vyrų. Savarankiškai atliktą apklausą sudarė Kopenhagos perdegimo aprašas, Penkių faktorių asmenybės aprašas pagal ICD-11, Pacientų sveikatos klausimynas ir Generalizuoto nerimo sutrikimo klausimynas. Siekiant ištirti ryšį tarp perdegimo, asmenybės dimensijų, psichikos sutrikimų ir sociodemografinių charakteristikų, buvo naudojami Pearsono chi-kvadrato testai, vienpusis Anova su Post-Hoc Tukey's HSD testais, Kruskal-Wallis H testai, nepriklausomų imčių t-testai ir Mann-Whitney U testai. Siekiant ištirti asmenybės dimensijų ir kovariacinių rodiklių prognozinę reikšmę perdegimui, taikyta dvinarė logistinė regresija su dviem atskirais modeliais. Reikšmingų sąsajų tarp psichikos sutrikimų ir sociodemografinių charakteristikų nenustatyta. Reikšmingi asmeninio perdegimo skirtumai buvo pastebėti disinhibicijos, atsiskyrimo ir neigiamo afektyvumo, darbinio perdegimo - disocialumo, disinhibicijos, atsiskyrimo ir neigiamo afektyvumo, o klientų perdegimo - visų penkių asmenybės dimensijų atžvilgiu. Visos perdegimo subskalės buvo susijusios su psichikos sutrikimais, išskyrus klientų perdegimą ir depresiją. Be to, rezultatai parodė, kad aukštesnis psichikos distreso lygis gali būti susijęs su tam tikromis asmenybės dimensijomis, ypač su neigiamu afektyvumu. Asmenybės dimensija atsiskyrimas ir nerimas buvo nuoseklūs asmeninio ir profesinio perdegimo prognozės. Šis tyrimas pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į asmenybės dimensijas ir psichinį distresą, susijusius su perdegimu. Tačiau norint daryti išvadas dėl šių rezultatų, reikia atlikti būsimus tyrimus. Nors šiuo tyrimu siekta ištirti perdegimą prognozuojančius veiksnius, būsimiems tyrimams būtų naudinga ištirti jo priešingą ryšį, kad būtų galima suprasti sveikatos priežiūros darbuotojų apsauginius veiksnius.
Previous research has emphasized the relationship between personality dimensions and burnout in Sweden, and its association with mental distress. However, there is a knowledge gap in research addressing how the revised ICD-11 personality domains may be utilized within the context of burnout in Swedish healthcare workers. The study aims to examine the relationship between burnout, ICD-11 personality domains, and mental distress among healthcare workers in Sweden, as well as their relationship with sociodemographic characteristics. This study also aims to explore the predictive value of personality dimensions and mental distress for burnout. Criterion-based purposive sampling was used to recruit a sample of 121 healthcare workers in Sweden. The participants ranged in age from 23 to 60 years, with a mean age of 36.78 years, and a gender distribution of 72.7% females and 24.8% males. The self-reported survey included the Copenhagen Burnout Inventory, the Five-Factor Personality Inventory for ICD-11, the Patient Health Questionnaire, and the Generalized Anxiety Disorder Questionnaire. Pearson’s chi-square tests, one-way Anova’s with Post-Hoc Tukey’s HSD tests, Kruskal-Wallis H tests, and independent samples t-tests and Mann-Whitney U tests were used to explore the relationship between burnout, personality dimensions, mental distress, and sociodemographic characteristics. Binary logistic regressions with two separate models were employed to examine the predictive value of personality dimensions and covariates for burnout. No significant associations between mental distress and sociodemographic characteristics were found. Significant differences were observed in personal burnout for disinhibition, detachment, and negative affectivity, in work burnout for dissociality, disinhibition, detachment, and negative affectivity, and in client burnout for all five personality dimensions. All burnout subscales were associated with mental distress, except client burnout and depression. Also, the results indicated that higher levels of mental distress may be linked to certain personality dimensions, particularly negative affectivity. The personality dimension of detachment and anxiety were consistent predictors of personal and work burnout. This study highlights the importance of considering personality dimensions and mental distress in relation to burnout. However, future research is required to draw any conclusions in regard to these findings. While this study aimed at exploring the predictive factors for burnout, future research could benefit from exploring its opposite relationship to understand the protective factors in healthcare workers.