Gimnasčių sąnarių hipermobilumo, griaučių–raumenų sistemos, funkcinių rodiklių ir pusiausvyros vertinimas.
Recenzentas / Reviewer | |
Domeika, Aurelijus | Komisijos pirmininkas / Committee Chairman |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos techninis sekretorius / Committee Technical Secretary | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Satkunskienė, Danguolė | Komisijos narys / Committee Member |
Želvienė, Edita | Komisijos narys / Committee Member |
Karolina Sklenytė. Gimnasčių sąnarių hipermobilumo, griaučių–raumenų sistemos, funkcinių rodiklių ir pusiausvyros vertinimas. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovas – doc. dr. Algė Daunoravičienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Sporto medicinos klinika. Kaunas, 2020; 69 psl. Tikslas: įvertinti baigusių sportuoti ir sportuojančių gimnasčių sąnarių hipermobilumą, griaučių – raumenų sistemos funkcinius rodiklius ir pusiausvyrą. Uždaviniai: nustatyti sąnarių hipermobilumo ir įtariamo sąnarių hipermobilumo sindromo pasireiškimo dažnį tarp baigusių sportinę karjerą ir sportuojančių gimnasčių. Įvertinti ir palyginti gimnasčių griaučių–raumenų sistemos funkcinius rodiklius. Įvertinti ir palyginti sportuojančių ir baigusių karjerą gimnasčių pusiausvyrą. Nustatyti reikšmingus rodiklius gimnasčių sąnarių hipermobilumui. Tyrimo metodika: visoms tiriamosioms buvo atliekamas sąnarių hipermobilumo vertinimas pagal Beighton skalę, o galimas sąnarių hipermobilumo sindromas nustatytas pagal Brighton kriterijų. Laikysena buvo vertinama Sabia‘s skoliometru frontalioje (pečių ir dubens nuokrypį) ir pedi-skoliometru horizontalioje (krūtininės ir juosmeninės stuburo dalies rotaciją) plokštumoje. Liemens raumenų jėgos ištvermė vertinta pagal McGill metodiką. Dinaminė pusiausvyra buvo vertinama Y testu, statinė pusiausvyra - pusiausvyros klaidų skaičiavimo sistema (BESS), atliekant šešias užduotis. Tiriamosios: tyrime dalyvavo 38 tiriamosios, kurios suskirstytos į dvi grupes. Pirmą, vyresnių tiriamųjų grupę sudarė 19-23 m. (20,681,49 metai) merginos (n=19), kurios sportavo meninę gimnastiką (10,951,81 m.) ir reguliariai dalyvavo nacionalinio lygio sporto varžybose, ir vidutiniškai prieš 4 metus baigė sportinę karjerą. Antrą grupę sudarė jaunesnės 11-14 m. (12,261,04 metai) merginos (n=19), kurios sportuoja meninę gimnastiką ir dalyvauja nacionalinio lygio varžybose 7,371,83 metų. Darbo išvados: beveik dviem trečdaliam baigusių karjerą ir daugiau nei pusei sportuojančių gimnasčių nustatytas sąnarių hipermobilumas. Vyresnių tiriamųjų dubens padėties nuokrypis didesnis nei pečių, o jaunesnių grupėje atvirkščiai. Jaunesnėms gimnastėms būdinga labiau išreikšta juosmeninės dalies rotacija. Abejose grupėse pilvo raumenų statinės jėgos ištvermė buvo didesnė nei nugaros. Liemens kairės pusės raumenys buvo ištvermingesni jaunesniųjų grupėje. Didžiajai daliai gimnasčių būdingas liemens raumenų ištvermės disbalansas. Statinė pusiausvyra atliekant sudėtingesnes užduotis buvo geresnė sportuojančių gimnasčių grupėje, o dinaminė pusiausvyra buvo panaši. Statinė pusiausvyra yra reikšmingas rodiklis gimnasčių sąnarių hipermobilumui.
Karolina Sklenytė. Joint hypermobility, the functional parameter of musculoskeletal system and balance assessment of gymnasts. Master‘s thesis. Supervisor – doc.dr. Algė Daunoravičienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Sports medicine clinic. Kaunas, 2020; 69 p. The aim: Evaluate and compare the hypermobility, the functional parameter of musculoskeletal system, and the balance of retired and active rhythmic gymnasts. Tasks: To determine joint hypermobility and predicted joint hypermobility syndrome frequency in retiree and active gymnasts. To determine and compare musculoskeletal system functional indicators of gymnasts. To determine and compare balance in retiree and active gymnasts. Identify significant functional indicators for joint hypermobility of gymnasts. Methodology: All participant joint hypermobility was tested using the Beighton score, and joint hypermobility syndrome evaluate using The Brighton criteria. Their posture was evaluated by using Sabia’s scoliometer on the frontline (shoulders and pelvic deviation) and by using the pedi-scoliometer on the horizontal plane (thoracic and lumbar spine rotations). Trunk muscles was tested using the McGill method. The dynamic balance was tested using Y tests, static balance was tested using balance error system (BESS) while respondents performed six different tasks. Participants: 38 participants took part in the survey. They were divided into two groups. The first group consisted of female (n=19) gymnasts who were 19 to 23 years old (20,68 1,49 years). All gymnasts had previously taken part in national level competitions and had been professional athletes for 12,26 1,04 years. On average, they finished their career 4 years ago. The second group consisted of younger female (n=19) gymnasts who were between 11-14 years old (10,95 1,81). These respondents were actively practicing gymnastics during the time of the survey, and they had been taking part in national competitions for 7,37 1,83 years. Conclusions: Almost two thirds of retired and half of active gymnast showed joint hypermobility. Pelvic deviation was bigger than shoulder among the retired gymnasts, while the results were reverse among the active gymnasts. The younger gymnasts also demonstrated a more pronounced lumbar rotation. Both groups showed more endurance in abdominal muscles compared to back muscles. Left side lateral trunk muscles were stronger in younger gymnasts. Most gymnasts tend to have an imbalance in torso muscle endurance. Static balance, while performing difficult tasks was better in the active group, and dynamic balance was similar. Static balance is a significant indicator of gymnasts joint hypermobility.