Ergoterapijos taikymas veiklos problemų sprendimui asmenims, sergantiems kraujagysline demencija
Zacharenko, Viktorija |
Mingaila, Sigitas |
Vainoras, Alfonsas | |
Šio tyrimo tikslas - įvertinti įvairių užimtumo formų efektyvumą taikant ergoterapiją asmenims, kuriems nustatyta kraujagyslinė demencija. Tyrimo uždaviniai: įvertinti sergančiųjų kraujagysline demencija veiklos svarbumą ir problemų pokytį taikant skirtingas užimtumo formas; įvertinti sergančiųjų kraujagysline demencija pažintinių funkcijų pokytį po skirtingų užimtumo formų; įvertinti asmenų, sergančių kraujagysline demencija, savarankiškumo kaitą priklausomai nuo pažintinių funkcijų, amžiaus bei lyties. Tyrime dalyvavę pacientai buvo testuojami naudojant „Kanadietišką veiklos vertinimo testą“ (KVVT), „Trumpą protinės būklės tyrimo testą“ (TPBT) ir anketinę apklausą. Testuojama buvo du kartus, t.y. prieš prasidedant tyrimui ir po 20 ergoterapijos procedūrų. Tyrime dalyvavo 45 pacientai, sergantys kraujagysline demencija. Iš jų buvo 31 (69,9%) moterų ir 14 (31,1%) vyrų, kurių amžiaus vidurkis buvo 75,2±5,3 metai. Tiriamieji kraujagysline demencija vidutiniškai sirgo 2,8±1,9 metus Tyrimo metu visi tiriamieji atsitiktine tvarka buvo padalinti į dvi grupes. I grupę sudarė 20 tiriamųjų, kurie ergoterapijos užsiėmimų metu atlikdavo veiklas, kurios didina savarankiškumą taip pat buvo organizuojamas laisvalaikis. II grupę sudarė 25 tiriamieji, kuriems ergoterapijos užsiėmimų metu tobulino kasdienių veiklų atlikimą ir atlikdavo užduotis pažintinėms funkcijoms gerinti. Daugiausiai veiklos problemų buvo pasirinkta apsitarnavimo srityje, tai sudarė 52% visų veiklos atlikimo problemų. Mažiausiai veiklos problemų tiriamiesiems kilo atliekant laisvalaikio veiklas ir tai sudarė 16%. Vertinant tyrimo duomenis nustatyta, kad visų tiriamųjų, sirgusių kraujagysline demencija, veiklos atlikimo vidurkis prieš taikytą ergoterapiją buvo 6,9±0,6 balo, o po taikytos ergoterapijos veiklos atlikimas statistiškai reikšmingai išaugo vidutiniškai iki 7,4±0,6 balo, pagal KVVT (p<0,05). Analizuojant tiriamųjų grupes atskirai buvo nustatyta, kad prieš tyrimą I grupės pažintinės funkcijos vidutiniškai buvo vertinamos 19,0±4,1 balo pagal TPBT. Po tyrimo I grupės pažintinės funkcijos statistiškai reikšmingai pagerėjo ir vidutiniškai buvo vertinamos 20,2±4,1 (p<0,05). Prieš taikant ergoterapijos procedūros II grupės tiriamųjų pažintinės funkcijos buvo vidutiniškai vertinamos 19,6 balo pagal TPBT. Antrojo ištyrimo metu pažintinės funkcijos statistiškai reikšmingai pagerėjo iki 20,2 (p<0,05). Apibendrinus tyrimo rezultatus buvo padarytos šios išvados:
- Svarbiausiomis kasdienėmis veiklomis sergantieji kraujagysline demencija išskyrė gebėjimą savarankiškai apsirengti, maudytis, gaminti maistą, atlikti namų ruošą ir bendrauti su šeima. Asmenys, sergantys kraujagysline demencija, po kasdienių veiklų lavinimo ir užduočių pažintinėms funkcijoms reikšmingai pagarėjo veiklų atlikimas (p<0,05), o po taikytų kasdienes veiklas lavinančių užduočių ir organizuoto laisvalaikio reikšmingai pagerėjo pasitenkinimas atliekamomis veiklomis (p<0,05).
- Taikant ergoterapiją sergantiems kraujagysline demencija stebėtas reikšmingas pažintinių funkcijų pokytis, kuris nepriklausė nuo taikytos užimtumo formos (p<0,05). Taikant kasdienes veiklas lavinančias užduotis ir organizuojant laisvalaikį pažintinės funkcijos reikšmingai pagerėjo nuo 19,0 iki 20,2 balo (p<0,05), o taikant kasdienes veiklas ir užduotis gerinančias pažintines funkcijas pagerėjo nuo 19,6 iki 20,2 balo (p<0,05).
- Sergančiųjų kraujagysline demencija veiklų atlikimo ir pasitenkinimo atliekamomis veiklomis pokyčio sąsajų nenustatyta priklausomai nuo pažintinių funkcijų, amžiaus bei lyties (p>0,05).
The aim of this study – to evaluate effectiveness of various occupational forms to solve self-support problems for people with vascular dementia. Tasks of the aim of this study: to estimate importance of activities of patients with vascular dementia and changes of self-support issues applying various occupational forms; to evaluate changes of cognitive functions of patients with vascular dementia after various occupational forms; to assess if changes in self-support independence of persons with vascular dementia depends on cognitive function, age and gender. The data were obtained from medical history records and by questionnaire filling. Occupational performance issues were identified using Cannadian Occupational Performance Measure (COPM) and for cognitve function issue have been used Mini Mental Examination test (MMSE). In the investigative study 45 patients with vascular dementia participated, 31 (69.9%) of them were women and 14 (31.1%) - men. Investigative average age was 75.2±5.3 years. Subjects had vascular dementia for 2.8 ± 1.9 years at an average. All subjects were randomly divided into two groups. Group I consisted of 20 subjects. During occupational therapy practice they performed activities, which increase independence, and in addition their leisure time was organized. Group II consisted of 25 subjects. During their occupational therapy sessions they performed activities, which improve performance of daily activities, and performed tasks to improve cognitive functions. Most performance problems were counted in self-service area – 52% of the total amount of activity performance problems. The smallest number of issues in activity performance arised in leisure time practice - 16% of the total amount of activity performance problems. Evaluation of the test data showed that before occupational therapy the average rate of activity performance of all patients, suffering from vascular dementia, is 6.9±0.6 points. After the applied performance of occupational therapy activity the average rate significantly increased up to 7.4±0.6 points, according to KVVT (p<0.05). The analysis of researched Group I and Group II independently showed that before the investigative study cognitive functions in Group I were evaluated with averagely 19.0±4.1 points according to TPBT. After the study cognitive functions of Group I subjects significantly improved and the average evaluation was 20.2 ± 4.1 points (p <0.05). Before occupational therapy treatment for Group II patients, cognitive functions were assessed at averagely 19.6 points by TPBT. The second evaluation of the cognitive functions improved significantly – assessment increased up to 20.2 points (p <0.05). Summarizing results of the study following conclusions were found:
- Patients with vascular dementia as the most important casual activities mark out ability to independently dress, bath, cook, do housework and communicate with family. Persons with vascular dementia, after daily activities exercises and tasks for cognitive functions (Group II), significantly upgraded their activity performance (p <0.05), and after daily activities development exercises and organized leisure time (Group I) the satisfaction of casual activities performance also significantly increased. (p <0.05).
- After occupational therapy patients with vascular dementia demonstrated significant cognitive change, which is independent of the applied occupational forms (p <0.05). Applying daily activities nurturing tasks and organized leisure time method (Group I) cognitive function improved significantly from 19.0 to 20.2 points (p <0.05), whereas applying tasks which improves daily activities and cognitive functions (Group II), cognition improved from 19.6 to 20.2 points (p <0.05).
- Interface of dependence of cognitive function, age and gender on changes in activities performance and satisfaction of performance is not identified among persons with vascular dementia (p> 0.05).