Psichoemocinių veiksnių sąsajos su smilkininio apatinio žandikaulio sąnario disfunkcija studentų tarpe

SANTRAUKA Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Psichoemociniai veiksniai: ilgalaikis stresas, depresija, nerimas neigiamai veikia ne tik gyvenimo kokybę, bet ir įvairias žmogaus organų sistemas, taip pat ir smilkininio apatinio žandikaulio sąnarį (SAŽS). Dabartinėje visuomenėje stresą patiria vis daugiau individų, kurių nemažą dalį sudaro jauni žmonės, dažnai – studentai. Skiriamas per mažas dėmesys psichoemocinių faktorių daromai įtakai SAŽS disjunkcijos atsiradimui. Šio darbo tikslas, atlikus sisteminę literatūros analizę, nustatyti psichoemocinių veiksnių ryšį su SAŽS disfunkcijos atsiradimu. Paieškos ir atrankos metodika: Straipsnių paieška buvo atlikta naudojantis LSMU bibliotekoje prenumeruojamose duomenų bazėse: PubMed/Medline ir Wiley online library. Atrinkti straipsniai buvo publikuoti 2014 – 2019 metais. Mokslinių straipsnių paieška buvo atlikta naudojant šiuos raktinius žodžius: temporomandibular disorder, psichoemotional stress, anxiety, depression. Rezultatai: Į tyrimą įtraukti 6 tiriamieji straipsniai, aprašantys psichoemocinių veiksnių ryšį su SAŽS disfunkcija. Viso tyrimuose dalyvavo 3952 studentai. SAŽS disfunkcijos paplitimas tirtų studentų tarpe svyravo nuo 27,7 iki 52,1%, nerimo ir/ar depresijos simptomų - nuo 30,5 iki 70,1%. Iš sistemiškai analizuotų 6 straipsnių 1666 tyrime dalyvavę studentai turėjo SAŽS disfunkciją, iš jų 975 buvo nustatytas ir nerimas, ir/ar depresija. Penkiuose tyrimuose buvo rastas statistiškai reikšmingas ryšys tarp SAŽS sutrikimų bei nerimo ir/ar depresijos. Visi įtraukti tyrimai analizavo priklausomybę tarp SAŽS disfunkcijų bei nerimo ir/ar depresijos. Šansų santykis išsivystyti SAŽS esant nerimui ir/ar depresijai svyravo nuo 1,093 iki 3,655. Bendras šansų santykis 2,21 (p=0,0024). Išvados: Atlikus sisteminę literatūros analizę nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp smilkininio apatinio žandikaulio sąnario disfunkcijos ir psichoemocinių veiksnių. Literatūros metaanalizė parodė, kad yra tiesioginė (teigiama) koreliacija tarp smilkininio apatinio žandikaulio sąnario disfunkcijos ir nerimo bei depresijos.

SUMMARY Revalence of the problem and the aim of the work. Psycho-emotional factors: long – term stress, depression, anxiety negatively affect not only the quality of life, but also various systems of organs, including the temporomandibular joint. In today’s society more and more individuals, many of whom are young people, often experience stress. There is too little focus on the influence of psycho-emotional factors on appearance of temporomandibular joint disorder. The purpose of this study was to do a systemic analysis of the reviewed articles, evaluating the relationship between psycho-emotional factors and temporomandibular joint disorder Material and methods. PubMed/Medline, Willey Online Library data bases were used for the search of articles. Selected articles were published between the year of 2014 – 2019. The search for scientific articles was carried out using the following keywords: temporomandibular disorder, psychoemotional stress, anxiety, depression, according to the PRISMA Statement. Results. The study included 6 research articles, describing the relationship between psychoemotional factors and temporomandibular dysfunction. 3952 students participated in the research. The prevalence of temporomandibular joint dysfunction among the participants ranged from 27.7% to 52.1%, with anxiety and/or depression symptoms ranging from 30.5% to 70.1%. 1666 students in the 6 systematically analyzed articles had temporomandibular joint dysfunction, of whom 975 were also diagnosed with anxiety and/or depression. Five studies found a statistically significant relationship between temporomandibular joint dysfunction and anxiety and/or depression. All of the studies included an analysis of the relationship between temporomandibular joint dysfunction and anxiety and/or depression. The odds ratio for developing temporomandibular joint dysfunction with anxiety and/or depression ranged from 1.093 to 3.655. Overall odds ratio 2.21 (p = 0.0024). Conclusion. A systematic analysis of the literature revealed a statistically significant relationship between the temporomandibular joint dysfunction and psycho-emotional factors. A meta-analysis of literature has shown that there is a direct (positive) correlation between temporomandibular joint dysfunction and anxiety and depression.