Pacientų informuotumas bei požiūris į antibiotikų vartojimą gydant viršutines kvėpavimo takų infekcijas
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Tyrimo tikslas. Nustatyti pacientų informuotumą bei požiūrį į antibiotikų vartojimą gydant viršutines kvėpavimo takų infekcijas. Tyrimo uždaviniai. 1. Įvertinti pacientų informuotumą apie antibiotikų vartojimą sergant viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis. 2. Įvertinti pacientų požiūrį į antibiotikų vartojimą sergant viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis. 3. Įvertinti, ar pacientų informuotumui bei požiūriui į antibiotikų vartojimą gydant kvėpavimo takų infekcijas turi įtakos pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos tipas, kurioje pacientas prisirašęs pas šeimos gydytoją. Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas VšĮ Kauno miesto poliklinikoje, UAB „Saulės šeimos medicinos centre“, UAB „Medgintras“ Lašo šeimos klinikoje, UAB „Fama Bona“. Tyrime dalyvavo 140 pacientų, kurie lankosi pas šeimos gydytojus šiose įstaigose. Jiems buvo pateikta 25 klausimų anketa, kurios pagalba buvo surinkti duomenys apie respondentų informuotumą bei požiūrį į antibiotikų vartojimą sergant viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Duomenų analizė atlikta naudojantis MS Excel 2016 programa bei aprašomuoju ir lyginamuoju metodu naudojant IBM SPSS Statistics 25.0 programą. Tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad 41,4% tiriamųjų žino, kad antibiotikų nereikia rinktis virusinės kvėpavimo takų infekcijos gydymui. Kiek daugiau (66,4%) tiriamųjų žino, kad viršutines kvėpavimo takų infekcijas dažniau sukelia virusai. Informaciją apie antibiotikų vartojimą dažniausiai tiriamieji gauna iš savo šeimos gydytojo (77,6%). 84,7% respondentų antibiotikų įsigyja gydytojui parašius receptą. 15,3% respondentų nutraukia antibiotikų vartojimą praėjus kvėpavimo takų infekcijos simptomams. 14,5% respondentų vartodami antibiotikus patys sumažina jų dozę. Antibiotikų likučius esant naujai atsiradusiems negalavimams vartoja 18,9% respondentų. Pusė respondentų klausia savo šeimos gydytojo su esama kvėpavimo takų infekcija susijusių klausimų. Lyginant viešose ir privačiose pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose besilankančių pacientų grupes nustatyta, kad pacientai, kurie lankosi viešojoje įstaigoje, yra labiau linkę prašyti patarimo dėl antibiotikų vartojimo šeimos, giminaičių ar draugų, kurie turi medicininį išsilavinimą (23,3%) nei tie, kurie lankosi privačioje sveikatos prežiūros įstaigoje (7,1%), p=0,039. Privačioje įstaigoje besilankantys respondentai teiraujasi savo šeimos gydytojo, kodėl konkrečiu atveju jiems skiriamas arba neskiriamas kvėpavimo takų infekcijų gydymas antibiotikais dažniau (57,1%) nei respondentai, kurie lankosi viešojoje sveikatos priežiūros įstaigoje (32,6%), p=0,006. Išvados. 1. Pacientų informuotumas apie antibiotikų vartojimą sergant viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis yra nepakankamas. 2. Pacientų požiūris į antibiotikų vartojimą sergant viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis yra pakankamai atsakingas. 3. Pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos tipas, kurioje pacientas prisirašęs pas šeimos gydytoją turi nežymią įtaką pacientų informuotumui bei požiūriui į antibiotikų vartojimą gydant kvėpavimo takų infekcijas.
Aim of the thesis. To assess patient‘s attitude and knowledge about antibiotics in the treatment of upper respiratory tract infections Tasks of the thesis. 1. To assess patient‘s knowledge about antibiotics use in upper respiratory tract infections. 2. To assess patient‘s attitude towards antibiotics use in upper respiratory tract infections. 3. Evaluate whether patient knowledge and attitude towards antibiotic use in respiratory infections are influenced by the type of primary health care institution where the patient is registered with the General Practitioner. Methods. The study was carried out at Kaunas City Polyclinic, Medgintras Lašo Clinic UAB, Saulės šeimos medicinos centras UAB, Fama Bona UAB. The study was attended by 140 patients whose were visiting General Practitioners at these institutions. They received a questionnaire of 25 questions. Data analysis was performed using MS Excel 2016 and a descriptive and comparative method using the IBM SPSS Statistics 25.0 program. Results. It was found that 41.4% of the participants know that antibiotics do not need to be chosen for the treatment of viral respiratory infection. A little more (66.4%) of the respondents know that the upper respiratory tract infections are mostly caused by viruses. Information about use of antibiotic is usually obtained from the General Practitioner (77.6%). 84.7% of the respondents buy antibiotics after a prescription. 15.3% of respondents stop taking antibiotics when the symptoms of upper resiratory tract infection is gone. The dose of antibiotics is reduced by 14.5% of respondents. 18.9% of respondents are using antibiotic residues in newly emerged illnesses. Half of the respondents gives questions related to existing respiratory tract infection to their General Practitioner. When comparing groups of patients visiting public and private health care institutions, patients who visit a public health care facility are more likely to seek advice on the use of antibiotics by family, relatives or friends who have medical education (23.3%) than those who visit private health care institution (7.1%), p=0,039. Respondents visiting a private health care institution ask their General Practitioner why, in a particular case, they are receiving or not receiving antibiotic treatment for respiratory infections more often (57.1%) than respondents visiting a public health care facility (32,6%), p=0,006. Conclusions. Patient‘s knowledge of antibiotic use in upper respiratory tract infections is insufficient. 2. Patient‘s attitude to antibiotic use in upper respiratory tract infections is quite responsible. 3. Type of primary health care institution where patient visits General Practitioner has a minor influence on the knowledge and attitude of the patient to the use of antibiotics in the treatment of respiratory infections.