Cukriniu diabetu sergančiųjų fizinio aktyvumo vertinimas 2017-2018 metais
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Silvija Valdonė Valiūtė. Magistro baigiamasis darbas „Cukriniu diabetu sergančiųjų fizinio aktyvumo vertinimas 2017-2018 metais“. Darbo vadovė doc. Ida Liseckienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, 2018 m. Baigiamojo darbo tyrimo tikslas - Išanalizuoti ir įvertinti pacientų, sergančių cukriniu diabetu fizinį aktyvumą. Baigiamojo darbo tyrimo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti cukriniu diabetu (CD) sergančiųjų fizinį aktyvumą (FA); 2. Įvertinti ar fizinis aktyvumas lemia geresnę pacientų savijautą; 3. Nustatyti ar hipoglikemija susijusi su mažesniu cukriniu diabetu sergančiųjų fiziniu aktyvumu. Darbo metodika: 2017-2018 metais anoniminės anketinės apklausos būdu apklausta 110 asmenų, sergančių CD. Atliktas kiekybinis tyrimas, analizuoti pacientų sociodemografiniai duomenys. Tyrime naudojamas statistinio reikšmingumo lygmuo, kai p ≤ 0,05. Darbo rezultatai:. 41,81 % (n = 46) apklaustųjų FA intensyvumas yra vidutinis, 34,54 % (n = 38) – lengvas, 20 % (n = 22) – didelis. 55,45 % (n = 61) yra pakankamai fiziškai aktyvūs ir 10 % (n = 11) yra fiziškai neaktyvūs. 1 tipo CD sergantys (55,7 %; n = 34) reikšmingai dažniau yra pakankamai fiziškai aktyvūs nei 2 tipo CD sergantys asmenys (44,3 %; n = 27) (p = 0,002; p < 0,05). Daugiausiai pakankamai fiziškai aktyvių (PFA) apklaustųjų buvo 60-69 metų grupėje (19,7 %; n = 12). Apklaustieji, turintys antsvorį, reikšmingai dažniau (62,3 %; n = 38) yra PFA nei normalų ar per mažą KMI turintys asmenys (p = 0,011; p < 0,05). PFA tiriamieji po fizinio aktyvumo jaučiasi puikiai (36,1 %; n = 22) arba gerai (36,1 %; n = 22). Stebima reikšminga priklausomybė tarp didesnio FA lygio ir geresnio pojūčio po fizinės veiklos (p = 0,001; p < 0,05). Hipoglikemiją fizinės veiklos metu patiria 20 % (n = 22) apklaustųjų. Hipoglikemijos baimė riboja 15,45 % (n = 17) apklaustųjų užsiimančių fiziniu aktyvumu. Iš 22 apklaustųjų, kurie fizinio krūvio metu patiria hipoglikemiją 36,36 % (n = 8) bijo hipoglikemijos FA metu. Darbo išvados: 1. 1 tipo CD sergantieji dažniau užsiima vidutinio intensyvumo fizine veikla, o 2 tipo CD sergantieji – lengvo intensyvumo fizine veikla. Daugiau nei pusė apklaustųjų yra PFA ir tik dešimtadalis - fiziškai neaktyvūs (FN). 1 tipo CD sergantys apklaustieji dažniau atsakė, kad yra PFA nei 2 tipo CD sergantys asmenys. Daugiausiai PFA apklaustųjų buvo 60-69 metų grupėje. Apklaustieji, turintys antsvorį, dažniau yra PFA nei normalų ar per mažą KMI turintys asmenys. 2. Savijauta po fizinės veiklos išsiskyrė tarp cukrinio diabeto tipų: pirmo tipo CD sergantys asmenys po fizinės veiklos jautėsi geriau negu antro tipo CD sergantys asmenys. Daugiau nei pusė apklaustųjų, nepaisant jų fizinio aktyvumo, teigė, kad fizinis aktyvumas turi teigiamos įtakos cukrinio diabeto valdymui. 3. Tik penktadalis apklaustųjų teigė, kad buvo patyrę hipoglikemiją fizinės veiklos metu. Dažniau ją patyrė pirmo tipo CD sergantys asmenys. Iš visų apklaustųjų, patyrusių hipoglikemiją, tik trečdalis atsakė, kad hipoglikemijos baimė riboja jų kasdienį aktyvumą.
Silvija Valdonė Valiūtė. Master thesis „Evaluation of Physical Activity of Patients with Diabetes Mellitus from 2017-2018“. Supervisor of Master thesis doc. Ida Liseckienė; Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Kaunas, 2018. Aim – to analyse and evaluate patients with diabetes mellitus approach towards physical activity. Objectives: 1. To find out physical activity (PA) level of patients with diabetes mellitus; 2. Assess whether physical activity leads to a better feeling of patients; 3. To determine if hypoglycaemia is associated with lower physical activity in diabetic patients. Methods: During the period of 2017-2018, 110 patients with diabetes mellitus were surveyed by the method of anonymous questionnaire. A quantitative survey was conducted to analyse the sociodemographic data of the patients. The study uses a statistical significance level when p ≤ 0.05. Results: 41.81% (n = 46) of the respondents had an average physical activity, 34.54% (n = 38) were mildly active, 20% (n = 22) had high intensity activity level. 55.45% (n = 61) are PA and 10% (n = 11) are physically inactive. Patients with type 1 diabetes mellitus (55.7%; n = 34) are significantly more physically active than type 2 diabetic patients (44.3%; n = 27) (p = 0.002; p <0.05). The most sufficiently physically active respondents were in the group aged 60-69 (19.7%; n = 12). Subjects with overweight were significantly more likely to be physically active than those with normal or low BMI (62.3%; n = 38) (p = 0.011; p <0.05). Sufficiently physically active subjects feel great after physical activity (36.1%; n = 22) or well (36.1%; n = 22). There is a significant correlation between higher physical activity level and feeling better after PA (p = 0.001; p <0.05).The fear of a hypoglycemia limits only 15.45% (n = 17) of the respondents to engage in PA. 36.36% (n = 8) of the 22 respondents who experience hypoglycemia during PA, are afraid of hypoglycemia during physical activity. Conclusions: 1. Patients with type 1 diabetes are more likely to be engaged in moderate physical activity and type 2 diabetic patients are more likely to have a low intensity physical activity. More than half of the respondents are enough physically active and only a tenth of respondents are physically inactive. Respondents with type 1 diabetes mellitus more often responded that they were sufficiently physically active than type 2 diabetic patients. The most sufficiently physically active respondents were in the 60-69 age group. The overweight subjects are more likely to be physically active than normal or underweight individuals. 2. After physical activity people with type 1 diabetes felt better than those with type 2 diabetes mellitus. After a physical activity the majority of patients with type 2 diabetes felt sufficiently satisfied. 3. Only one fifth of the respondents said they had experienced hypoglycemia during physical activity. More often than not, they suffered from type 1 diabetes mellitus. Of all the respondents who experienced hypoglycemia, only one third responded that the fear of hypoglycemia limited their daily activity.