Ketamino vaidmuo gydant pooperacinį skausmą pacientams, patyrusiems remifentanilio anesteziją
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
SANTRAUKA
Greta Kasputytė
Ketamino vaidmuo gydant pooperacinį skausmą pacientams, patyrusiems remifentanilio anesteziją
Tyrimo tikslas: nustatyti mažos ketamino dozės vaidmenį pooperacinio skausmo gydyme pacientams, patyrusiems bariatrines operacijas ir anesteziją remifentaniliu.
Tyrimo uždaviniai: įvertinti tiriamosios ir kontrolinės grupės pacientų morfino sunaudojimą pooperacinės analgezijos metu, pooperacinio skausmo intensyvumą, pasireiškiančių pašalinių reiškinių po operacijos dažnumą ir pacientų pasitenkinimą pooperacinio skausmo gydymu.
Metodai: perspektyvusis atsitiktinių imčių dvigubai aklas, placebo kontroliuojamas tyrimas. Pacientams, kuriems atliekama bendroji anestezija remifentaniliu laparoskopinės skrandžio apylankos bei skrandžio sulankstymo operacijų metu, anestezijos indukcijos metu buvo skirta 0,15 mg/kg (pagal lieknąją kūno masę be riebalų (LBM)) ketamino (tiriamoji, K grupė) arba placebo injekcija (kontrolinė, S grupė). Visiems tiriamiesiems anestezija ir pooperacinio skausmo gydymas buvo taikomi pagal standartinį protokolą. Po operacijos buvo stebimas skausmo intensyvumas, morfino poreikis, poanestetiniai nepageidaujami reiškiniai, pacientų pasitenkinimas skausmo gydymu.
Rezultatai: ištirti 32 pacientai, 18 (56,25%) pacientų atlikta laparoskopinė skrandžio apylankos suformavimo operacija, 14 (43,75%) pacientų – laparoskopinė skrandžio plikacijos operacija. Grupėse demografinių, operacijos bei anestezijos trukmės ir intraoperacinių vaistų dozių skirtumų nebuvo. Skausmo intensyvumas abiejų grupių pacientams buvo panašus (p=0,105-0,941). Suminis pooperacinis morfino kiekis buvo mažesnis tiriamojoje grupėje (S gr. – 10,0 (7,0 – 12,5 mg), K gr. – 9,0 (3,0 – 15,0 mg), p=0,022). Tačiau nepageidaujamų poanestetinio laikotarpio reiškinių abiejose grupėse stebėjome panašiai (p=0,412). Dauguma pacientų (84,4%) buvo labai patenkinti skiriamu skausmo gydymu.
Išvada. Maža ketamino dozė, panaudota kartu su anestezijos indukcija, leido sumažinti sunaudojamo morfino kiekį po operacijos, tačiau poanestetinio laikotarpio nepageidaujamų reiškinių dažnumo ir skausmo intensyvumo nekeitė. Taikant standartinį daugialypės analgezijos protokolą, kuriame numatytas individualus skausmo vertinimas ir vaistų dozavimas, pacientai buvo labai patenkinti taikyta analgezija.
Rekomendacijos: kiekvienam pacientui skausmas turi būti gydomas individualiai. Pacientams, kuriems iš anamnezės žinoma, kad pooperacinio skausmo valdymas yra sunkus, ketaminas gali būti tinkamas kaip vaistas-priedas.
SUMMARY
Greta Kasputytė
The effects of ketamine on postoperative pain after intraoperative remifentanil infusions
Objective: The aim of this study was to evaluate an effect of pre – incisional single injection of low-dose ketamine on postoperative pain after remifentanil infusion in patients undergoing laparoscopic gastric bypass and gastric plication surgery. Research tasks: in this study we wanted to determine postoperative morphine requirements, pain intensity, the incidence of side effects and patients satisfaction with postoperative analgesia. Methods: Bariatric patients were randomly assigned to receive single pre – incisional injection of ketamine (0,15 mg/kg (LBM)) (ketamine, K group) or saline (placebo, S group) in a double – blind randomized placebo – controlled trial. Standardized protocol of anaesthesia and postoperative pain management was followed for all patients. Pain intensity, postoperative morphine requirements, incidence of side effects and patients satisfaction with postoperative analgesia were recorded. Results: 32 patients undergoing bariatric surgery: 18 (56,25%) – gastric bypass 14 (43,75%) – gastric plication were examined. Both groups did not differ in demografic values, duration of surgery and anesthesia, intraoperative drugs consumption. Postoperative pain scores were similar in both groups (p=0,105 - 0,941). Morphine consumption was 10,0 (7,0 – 12,5 mg) in group S and 9,0 (3,0 – 15,0 mg) in K group (p=0,022). The incidence of side effects were similar in both groups (p=0.412). Both groups demonstrated very high satisfaction with postoperative analgesia. Conclusion: pre – incisional single dose ketamine reduces postoperative opioids consumption, but does not have an effect of postoperative pain intensity and side effects after remifentanil infusions. Very high patients satisfaction is achieved if stardart muldimodal analgesia protocol with individual assessment of pain and dosage of medications is followed. Recomendations: postoperative pain must be treated on individual basis for every patient. Ketamine might be a useful adjunct for postoperative analgesia in patients in whom history of difficult postoperative pain management is known.